Pakeitęs kursą.
Estai didžiuojasi „Skype“, o latvių pažiba galima laikyti oro bendrovę „airBaltic“. Sėkminga jos veikla naudos duoda ir Rygai. Nors keleiviai pagrįstai keikia toli gražu ne tobulas „airBaltic“ paslaugas, mūsų valdžiai ir verslui praverstų viena kita latvių pamoka.
Nors per pastaruosius pusantrų metų oro bendrovės visame pasaulyje patyrė didžiulį keleivių nuosmukį, „airBaltic“ jį sugebėjo didinti rekordiniu tempu ir uždirbti 20 mln. eurų pelno praėjusiais metais. Per šiuos metus bendrovė ruošiasi papildyti savo lėktuvų parką aštuoniais naujais orlaiviais ir plėstis į Skandinavijos šalis. Žurnalui IQ duotame interviu bendrovės prezidentas ir vykdomasis direktorius Bertoltas Flickas teigė, kad jo bendrovę, turinčią bazių Rygoje, Taline ir Vilniuje, galima laikyti ne latvių, o visų trijų Baltijos šalių oro vežėju. Tiesa, jis neslepia, kad daugiausia dėmesio tenka Rygai. Nieko nuostabaus – juk kontrolinis „airBaltic“ akcijų paketas yra latvių vyriausybės rankose. B. Flickas per pastaruosius metus permainas Vilniaus oro uoste vertina itin teigiamai ir mano, kad, krizei pasibaigus, keleivių srautas turėtų išaugti. Tačiau, jo teigimu, Lietuvos Vyriausybei nereikėtų užmigti ant laurų, nes nuveikti dar yra ką. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.
Ėmėsi pigių skrydžių
Kai prieš 8 metus teisininko išsilavinimą turintis vokiečių kilmės verslininkas B. Flickas atėjo vadovauti nacionalinei Latvijos skrydžių bendrovei, jo rankose atsidūrė nelanksčios, plėtros strategijos neturinčios įmonės šturvalas. Nors prieš penkiolika metų oro bendrovę įkūrusių latvių vizijose „airBaltic“ turėjo tapti pagrindiniu oro vežėju Baltijos valstybėse, ligtoliniai jos laimėjimai to tikrai nepriminė. Vadovo kėdę užėmęs B. Flickas iš karto ėmė keisti bendrovės kursą. Iki tol manyta, kad pagrindines pajamas turėtų nešti verslo klasei priskiriami klientai, todėl „airBaltic“ nesiūlė pigių bilietų. Tiesioginių skrydžių skaičius iš Rygos oro uosto apsiribojo 16 krypčių. Tačiau lygiai taip pat manė ir vokiečių ar austrų oro bendrovės, o konkurencinė kova su aviacijos milžinais galėjo baigtis ne latvių naudai. Todėl B. Flickas nusprendė, kad „airBaltic“ turėtų pasiūlyti pigių skrydžių, kur kas didesnį krypčių pasirinkimą ir skristi į vietoves, kurias aplenkia didelės oro bendrovės. B. Flickas prisimena, kaip prieš septynetą metų Austrijos oro bendrovė blokavo „airBaltic“ bilietų pardavimą, nes jų kaina pasirodė per maža. „Skrydžio bilietai iš Vienos į Rygą kainavo 147 eurus. Jie mums pasakė, kad tai yra ekonomiškai nepagrįsta“, – su šypsena kelerių metų senumo įvykius prisiminė B. Flickas.
Pigūs skrydžiai dabar yra tapę daugelio oro bendrovių kasdienybe. Per pastaruosius aštuonerius metus lėktuvų bilietų kainos sumažėjo apie 50 proc. ir tai ne pabaiga. Lėktuvų gamintojos „AirBus“ duomenimis, pigūs skrydžiai šiuo metu sudaro penktadalį visų skrydžių, o per ateinantį dvidešimtmetį jų dalis išaugs iki 41 proc. Tad oro bendrovėms ateityje teks grumtis ne tik dėl klientų, bet ir galvoti, kaip toliau mažinti veiklos sąnaudas ir ieškoti sričių, kur būtų galima papildomai užsidirbti. Pasak B. Flicko, jo vadovaujama įmonė siekia įsitvirtinti nišinėse rinkose ir vietoj didelių tarptautinių oro uostų renkasi mažesniuosius ar net tokius, į kuriuos neskrenda jokia kita oro bendrovė. Tarp maždaug 80 vietovių, kurias galima pasiekti „airBaltic“ lėktuvais iš Rygos, yra tokie miestai kaip Trumsė Norvegijos šiaurėje ar Lapenranta Suomijos pietrytinėje dalyje.
Beje, su sprendimu pradėti skrydžius į pastarąjį miestą susijusi B. Flicko močiutė, gyvenusi Lapenrantos apylinkėse, kuriose „airBaltic“ vadovui vaikystėje teko lankytis. Sužinojęs, kad Lapenranta yra nepasiekiama lėktuvais, B. Flickas nusprendė tai pakeisti. Anot jo, sprendimas pasiteisino. „Jie buvo labai laimingi, kai pradėjome skraidyti iš Rygos. Galimybė šį miestą pasiekti lėktuvais lėmė tai, kad gegužės pabaigoje jame buvo surengtas pirmasis ES ir Rusijos inovacijų forumas“, – kalbėjo B. Flickas ir pridūrė, kad jis ne vienintelis, kurio sprendimus kartais nulemia emocijos. Septintajame dešimtmetyje arabų princas Aga Khanas IV įkūrė oro bendrovę „Alisarda“ vien tam, kad iš Romos jis ir jo svečiai galėtų nuskristi į Sardinijos saloje esantį kurortą.
Artimiausių kelerių metų plėtros planus „airBaltic“ sieja su Skandinavijos šalimis – ji ketina pradėti skrydžius į dar aštuonis mažesnius Švedijos ir Suomijos miestus. Ar šie užmojai ir keli pastaruoju metu nutraukti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus reiškia, kad bendrovė nusigręžia nuo Lietuvos? B. Flickas sako, kad ne. Sprendimas nutraukti skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną priimtas atsižvelgus į per antrąjį metų ketvirtį sumažėjusius keleivių srautus, tačiau bendrovė yra pasirengusi skristi bet kur, jeigu tai bus pelninga. „Kai kuriomis kryptimis iš Vilniaus skristi dideliais lėktuvais nėra pelninga. Tačiau kai mes įsigysime Q400 lėktuvų, kurių eksploatacijos sąnaudos yra gerokai mažesnės negu „Boeing 737“, juos perkelsime į Vilnių ir tada galėsime pasiūlyti daugiau skrydžių“, – žadėjo B. Flickas. Aštuoni nauji kanadiečių bendrovės „Bombardier“ lėktuvai „airBaltic“ flotilę turėtų papildyti iki šių metų pabaigos.
Uždirba iš papildomų paslaugų
Gauti daugiau pajamų ir pritraukti daugiau klientų „airBaltic“ padeda ir papildomos paslaugos ar įdomios smulkmenos. Pavyzdžiui, bendrovė viena pirmųjų rinkoje pristatė skrydžių ir viešbučių ar automobilių nuomos paketus. Pasirinkus šią paslaugą, kartu su skrydžio bilietu galima rezervuoti ir viešbutį ar išsinuomoti automobilį, o tokios jungtinės paslaugos kaina yra iki 20 proc. mažesnė negu minėtus dalykus renkantis atskirai. Beje, savo taksi įmonę Rygoje bendrovė įsteigė ne dėl noro užsidirbti, o iš reikalo apsaugoti į Latviją atvykstančius turistus nuo nesąžiningų taksistų paslaugų, kurie kenkė ir miesto, ir oro uosto įvaizdžiui.
B. Flickas pabrėžia, kad siekiant maksimalaus pelno pigių skrydžių eroje nėra būtina visiškai atsisakyti kokybės standartų. „Todėl savo lėktuvuose neturime vienos papildomos kėdžių eilės, kuri tarpą tarp vietų lėktuve sumažintų iki 28 colių“, – akmenuką į pigių skrydžių bendrovių daržą mestelėjo „airBaltic“ vadovas. Vis dėlto ir pati bendrovė nėra be nuodėmės. Šio straipsnio autorius pats 12 val. buvo įstrigęs Rygos oro uoste ir Vilnių pasiekė ketvirtu „airBaltic“ lėktuvu. Greičiausiai tai atsitiko dėl kelių sutapusių nepalankių aplinkybių, tačiau dažnai skraidantys žmonės turi nemažai priekaištų „airBaltic“ kompanijai ir latviams dar yra kur tobulėti.
Vilniui reikia stengtis toliau
Vertindamas pokyčius Vilniaus tarptautiniame oro uoste, B. Flickas pripažino, kad per pastaruosius metus jis padarė didžiulę pažangą pagerindamas sąlygas oro bendrovėms. „airBaltic“ vadovas pokalbio metu bent kelis kartus pakartojo, kad niekas kitas ES taip gerai nesupranta oro transporto svarbos, kaip Lietuvos Vyriausybė, kuri praėjusiais metais patyrė, ką reiškia netekti didžiosios skrydžių dalies. „Nesu tikras, ar net Latvijos valdžia supranta oro transporto svarbą taip gerai, kaip Lietuvos. Aišku, žmonėms Rygoje patinka, kad iš čia jie gali pasiekti apie 80 įvairių miestų, tačiau jie tai priima kaip natūralų dalyką. Tuo metu lietuviai žino, ką reiškia būti atkirstiems nuo didžiųjų Europos miestų. Kadangi buvo padaryta daug pakeitimų įstatymuose, gerokai pasikeitė pati oro uosto politika, tikiu, kad pasibaigus krizei Vilniuje leisis gerokai daugiau lėktuvų, smarkiai išaugs keleivių skaičius“, – kalbėjo B. Flickas.
Kita vertus, nepaisant teigiamų permainų oro uosto politikoje, pats oro uostas išlieka senamadiškas ir nepatogus. B. Flicko teigimu, Vilniaus oro uosto keleivių terminalas turi rimtų projektavimo trūkumų ir neatitinka šiuolaikiniams tokio tipo objektams keliamų reikalavimų. Jo planavimas netenkina nei oro bendrovių, nei keleivių poreikių, jame trūksta erdvės parduotuvėms, beveik nėra restoranų ar kavinių.
Latvių bendrovės vadovas įžvelgia ir daugiau tobulintinų sričių. Tai, kad Europos kultūros sostine Vilnius buvo kaip tik tuo metu, kai per pasaulį ritosi ekonomikos krizė ir bankrutavo lietuvių oro vežėjas „FlyLAL“, tikrai nepadidino į šalį atvykstančių turistų skaičiaus. Tačiau reklamuodami savo kultūros sostinę nepersistengė ir patys lietuviai. „Įdomu, kiek užsienio turistų žinojo, kad Vilnius praėjusiais metais buvo Europos kultūros sostinė? Lankantis užsienyje apie tai informacijos buvo labai mažai. Susidaro įspūdis, kad didžioji lėšų dalis šiam įvykiui reklamuoti išleista Lietuvos viduje. Vis dėlto, jei nori pritraukti turistų, negali reklamuotis šalies viduje“, – samprotavo B. Flickas. Jis pridūrė, kad ir šiuo metu Vilniaus pastangos, palyginti su Rygos, pristatyti save užsienio šalyse yra gerokai menkesnės. Tai vėliau patvirtino ir rusų žurnalistė. Maskvoje galima pastebėti nemažai reklaminių plakatų, kviečiančių atvykti į Rygą, o informacijos apie Vilnių trūksta.
O Vilniaus gatvėse reklaminiai plakatai, kviečiantys atvykti į kaimynų sostinę, atsiradę ne atsitiktinai. Tai vienas įdomesnių latvių valdžios ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Rygą garsina praėjusių metų pabaigoje įkurtas Rygos turizmo plėtros biuras, vykdantis rinkodaros kampanijas šalyse kaimynėse. Pagrindinė minėto biuro steigėja yra Rygos miesto savivaldybė, tačiau prie jo yra prisidėjusi „airBaltic“ kartu su viešbučių ir restoranų bei kelionių agentūrų asociacijomis. Iš 6,5 mln. eurų įstaigos biudžeto apie 1,5 mln. eurų yra skyrusi oro bendrovė. „Tai iš tiesų atsiperka – į Rygą atvykstančių turistų srautai išaugo trečdaliu, viešbučių užimtumas gegužės mėnesį buvo rekordinis“, – sakė B. Flickas.
Beje, šiandien Rygos oro uostas yra pasiekęs savo galimybių ribas – 4,5 mln. keleivių per metus – ir didesnio srauto aptarnauti nesugebėtų. Šį apribojimą ruošiamasi išspręsti pastačius naują privatų keleivių terminalą, kurio statybose lygiomis dalimis dalyvaus turkų bendrovė „TAV Airports Holding“ ir pati „airBaltic“. Keleivių skaičius Rygos oro uoste per artimiausius penketą metų turėtų perkopti 6 mln. ir pagal šį rodiklį dar labiau atitrūkti nuo Vilniaus oro uosto.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktoriaus pavaduotojos Agnės Katkutės teigimu, padėtis nėra tokia prasta, nes, pasibaigus ekonomikos krizei, keleivių skaičius turėtų ūgtelėti ir Lietuvoje. Pasak valdžios atstovės, Lietuvos tikslas nėra sutelkti dėmesį tik į Vilniaus oro uostą ir siekti, kad keleivių skaičiumi jis prilygtų Rygai. Pagal dabartinę strategiją siekiama plėtoti tris oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Tiesa, A. Katkutė pripažįsta, kad, nepaisant pasikeitusios oro uostų politikos, dar ne viskas padaryta siekiant pritraukti daugiau turistų ir skrydžių, aktyvesnių veiksmų turėtų imtis Turizmo departamentas.
