A. Matuliausko nuotr.
Investicijų viliotinis Londone lietuviams pavyko. Į renginį atvyko būrys investuotojų, kurie apie užsienio bendrovių plėtrą Lietuvoje galėjo išgirsti iš pirmų lūpų ir tuo pačiu metu susipažinti su lietuvių verslo idėjomis.
Ketvirtą kartą vykęs Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas vėl maloniai nustebino. Viename pasaulio finansų centrų – Londone – organizuotame renginyje bene pirmą kartą papasakotos užsienio įmonių sėkmingos plėtros Lietuvoje istorijos, o susirinkusiems investuotojams sudaryta galimybė susipažinti su dar tik pirmuosius žingsnius žengiančiomis inovatyviomis lietuvių bendrovėmis. Sunku būtų įsivaizduoti geresnę vietą ir geresnį laiką Lietuvai bei jos verslininkų idėjoms pristatyti. Tą birželio 22-osios pusdienį viešbučio „Langham Hotel“ salėje buvo galima išvysti veidų, ne taip dažnai susirenkančių į vieną vietą.
Šiųmečio forumo tema – aukštosios technologijos ir kaip pritraukti investicijų. Tai, kad reikės šio renginio, paaiškėjo 2009 metais po ilgos pertraukos įvykusio trečio Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo metu. Šių forumų organizatorė „ICC Lietuva“ suskaičiavo, kad į pernykštį renginį atvyko daugiau kaip 300 dalyvių iš 35 pasaulio šalių. Šiais metais svečių sąrašas kuklesnis, tačiau ne ką mažiau svarbus. Forumo išvakarėse žurnalo IQ kalbintas Londono Sičio lietuvių klubo narys Darius Daubaras teigė, kad ankstesnis forumas buvo galimybė atnaujinti ar užmegzti ryšius su užsienyje gyvenančiais bei dirbančiais tautiečiais ir pažiūrėti, kaip jie gali padėti Lietuvai garsinti save pasaulyje. Šis forumas, pasak D. Daubaro, skirtas konkretesniam tikslui: sukviesti žmones, turinčius pinigų, supažindinti juos su investavimo galimybėmis Lietuvoje ir pademonstruoti, kad ir lietuviai gali turėti gerų verslo idėjų, susijusių su aukštosiomis ar informacinėmis technologijomis.
Į Londone vykusį renginį pavyko pritraukti tokius investuotojus kaip rizikos kapitalo fondo „Angels Den“ įkūrėją ir vadovą Billą Morrową ar Henriką Albertseną iš „Nordic Venture Partners“ fondo. Personalo paieška Didžiojoje Britanijoje užsiimančios bendrovės „Alpina Search“ įkūrėja Daiva Naravaitė kalbėjo, kad užsieniečių susidomėjimas renginiu buvo didesnis negu tikėtasi, ji konferencijų salėje suskaičiavo bent 19 įvairių fondų ir bankų atstovų. Beje, bent pusė renginyje pasirodžiusių investuotojų buvo D. Naravaitės nuopelnas. Pastariesiems renginio organizatoriai kartu su užsienio lietuvių pagalba buvo paruošę gana patrauklų masalą.
Liudijimai iš pirmų lūpų
Apie tai, kad investuoti Lietuvoje iš tiesų apsimoka, pasakojo tokių bendrovių kaip „Barclays“ ir IBM atstovai. Britų banko „Barclays“ informacinių technologijų vadovas Jimas Ditmore’as teigė, kad investicijos Lietuvoje pasiteisino su kaupu, todėl pradžioje planavęs įkurti apie 250 darbo vietų, šiuo metu bankas turi beveik 400 darbuotojų, o iki metų pabaigos šį skaičių ketina padidinti iki 500. Jis tikino, kad Lietuvoje „Barclays“ rado kvalifikuotų, keliomis kalbomis kalbančių darbuotojų, gerai parengtų informacinių technologijų specialistų, noriai bendradarbiaujančią šalies Vyriausybę.
„Barclays“ atstovą į konferenciją pakvietusi personalo atrankos agentūros „Strategic Staffing Solutions“ vadovė Cynthia Pasky pridūrė, kad britų bankas iškart sulaukė pagalbos iš Vilniaus universiteto, sudariusio specialią programą šiai organizacijai reikalingiems specialistams parengti. Vėliau kalbinta C. Pasky sakė, kad tokių žmonių kaip J. Ditmore’as dalyvavimas yra itin palankus veiksnys, nes potencialūs investuotojai apie verslo plėtrą Lietuvoje gali išgirsti iš pirmų lūpų. Mat kai apie palankias investavimo galimybes kalba Vyriausybė, visada primena pagyras, tačiau kai apie tai šneka pačios investavusios bendrovės, tai jau komplimentas. „IBM investuoti Lietuvoje turėjo seniai, juk į šalį jie įžengė prieš gerą dešimtmetį. „Barclays“ pavyzdys, ko gero, buvo tai, kas juos pastūmėjo galutinai apsispręsti“, – sakė C. Pasky.
Į konferenciją taip pat buvo pakviesta Didžiosios Britanijos prekybos ir investicijų agentūros vadovė Susana Haird. Diskusiją moderavęs „Microsoft Lietuva“ vadovas Mindaugas Glodas juokavo, kad ši moteris yra tiesioginė Lietuvos konkurentė pritraukiant investuotojus. Aišku, žinant, kad Didžioji Britanija pagal tiesiogines užsienio investicijas užima antrą vietą pasaulyje po JAV ir pirmą vietą Europoje, prilygti jai būtų neįmanoma. Tiesa, forume dalyvavęs Ūkio ministras Dainius Kreivys vylėsi, kad tiesioginių užsienio investicijų srautą Lietuvai per penkerius metus pavyks padvigubinti. Tiesioginės užsienio investicijos šalyje per praėjusius metus sudarė 33 mlrd. litų. Didžiausia būsimų investicijų dalis, pasak ministro, turėtų tekti energetikos ir informacinių technologijų sektoriams.
Išklausiusi premjero Andriaus Kubiliaus ir verslininkų pareiškimus, S. Haird teigė mananti, kad Lietuva juda teisinga kryptimi. Panašiai elgiasi ir Didžioji Britanija, tik ji tą daryti pradėjo prieš kelis dešimtmečius. Jos patarimas lietuviams – nuo bendro pobūdžio pareiškimų ir konferencijų greičiau pereiti prie tikslinių rinkodaros veiksmų ir, parengus investicijų pasiūlymus, su jais keliauti tiesiai ten, kur yra pinigų investicijoms. S. Haird nuomone, Lietuva galėtų pritraukti investicijų iš Vokietijos, su kuria palaiko glaudžius prekybinius ryšius, didinti investicijų srautus iš Skandinavijos šalių.
Erdvės tobulėti
Reikia paminėti ir premjero A. Kubiliaus surengtą šalies pristatymą bei investicijų galimybes joje. Nors premjeras padarė neblogą darbą duodamas interviu televizijai ir bendraudamas su britų žurnalistais, šalies pristatymas iš jo lūpų skambėjo nuobodokai. Argumentai girdėti ne pirmą sykį, tik šįkart iliustruoti keliais paveikslėliais. Premjeras nepamiršo pasigirti Vyriausybės nuveiktu darbu mažinant biudžeto deficitą, taip pat kartojo, kad investuotojai Lietuvą turėtų rinktis dėl didelio aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus, spartaus interneto ryšio ir didelio mobiliojo ryšio naudotojų skaičiaus. Gal pirmą kartą šiuos faktus girdėjusiems jie ir pasirodė įdomūs, tačiau vargu ar juos galima laikyti tais išskirtinumais, dėl kurių investuotojai rinktųsi Lietuvą.
Vėliau forumo metu buvo kilusi diskusija apie prastus lietuvaičių gyvenimo aprašymus. Vienas forumo dalyvis pastebėjo, kad Lietuvos specialistai nemoka savęs parduoti. Panašiai nutiko ir per Vyriausybės vadovo pristatymą. Atrodo, kad Lietuvos „gyvenimo aprašyme“ premjeras akcentavo šalies pomėgius ir laisvalaikį, o apie šalies darbinę patirtį – kas daroma dėl investuotojų ir ko pradedantieji verslą gali tikėtis – užsiminta vos keliais žodžiais. Tad patrauklaus savęs pardavimo dar reikia mokytis tiek patiems lietuviams, tiek Vyriausybei. Kita vertus, žurnalo IQ kalbintiems užsienio investuotojams didžiausią įspūdį darė tai, kad Lietuvos Vyriausybė buvo pasirengusi su jais susėsti prie vieno stalo ir išgirsti, ko verslas norėtų ar ką valdžia galėtų daryti geriau. Anot jų, toli gražu ne kiekvienos šalies valdžia yra tokia prieinama.
Galop, skirtingai negu praėjusiais metais, šįmet tarp Lietuvos laimėjimų jau buvo galima minėti kelių tarptautinių bendrovių pavadinimus. Jeigu pirmas teigiamas forumo įspūdis pavirs realiomis iniciatyvomis, kitąmet užsienio kompanijų logotipų Lietuvos žemėlapyje turėtų padaugėti.
