Iki birželio 13 d. dar galima suspėti aplankyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikiančią lietuvių išeivijos dailininko, grafiko ir pedagogo Vaclovo Rato-Rataiskio (1910–1973) retrospektyvinę parodą „Vaclovas Ratas-Rataiskis: džiaugsmo dailininkas“. Tai – jubiliejinė, šimto metų V. Rato-Rataiskio sukaktį žyminti, ekspozicija. Ji ne tik supažindina su garsaus išeivijos menininko kūryba, bet ir išsamiai pristato dailininko biografijos peripetijas: studijų Kauno meno mokykloje, veiklos Vokietijoje ir emigracijos metų Australijoje (nuo 1949 m.) periodus.
V. Rataiskis priklauso garsiajam 1935 m. studijas Kauno meno mokykloje baigusių grafikų kursui, kuriam vadovavo profesorius Adomas Galdikas. Šį laikotarpį pristato tarpukario dvasia alsuojančios nuotraukos ir grupiniai Kauno menininkų portretai.
Po stiklu išdėlioti dokumentai oficialiai liudija menininką kartu su draugais grafikais priklausius novatoriškų siekių grupei „Forma“. Pagrindinis šio susivienijimo tikslas – iliustruoti 1933 m. lietuvių rašytojų antologiją. Meniniu „Formos“ įtakos ir veiklos liudijimu tampa parodoje eksponuojamos Maironio baladės „Jūratė ir Kastytis“ medžio raižinių iliustracijos, 1937 m. Paryžiuje, Pasaulinėje meno parodoje, pelniusios garbės prizą.
Karo metai praleisti aktyviai dirbant Vokietijos mieste Augsburge. Ryškiausias šio periodo liudininkas, atspindintis lietuviškos patirties ir tematikos aidą, – meno raižinių iliustracijos lietuvių liaudies pasakai „Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių“.
Sidnėjaus laikotarpio raižiniuose vyrauja vietinio peizažo vaizdai. Studijų metų grafikos darbuose dominavusi folkloro tematika kinta, „įsileidžiama“ Aborigenų meno estetika. Australijos fauna lietuvių dailininko taip pat užfiksuota spalvotose litografijose, monotipijose bei autorinės technikos darbuose.
