Grūdinasi per prievartą
Pirmojo Panevėžio daugiabučio, apsisprendusio šildytis
autonomiškai ir pasitelkusio saulę, žmonės be radiatorių likusiuose būstuose nuo
rudeniško šalčio ginasi įsisupę į striukes ir susijungę elektrinius šildytuvus.
Tik lapkričio vidury šilumos sulauksiantys namo gyventojai dėl
priverstinio grūdinimosi kaltina ilgai iš savo glėbio namo paleisti nenorėjusią
monopolininkę „Panevėžio energiją“.
Marijonų g. 31-ojo namo antrame aukšte gyvenantys pensininkai
Regina ir Vytautas Veblauskai vakar džiaugėsi termometro stulpeliui pakilus iki
13-os laipsnių. Butas tiek sušilo nuo ant viryklės burbuliuojančių puodų.
Pensininkai sako jau baigiantys takelius numinti iki lango –
vis dairosi, ar kieme dar nematyti dujinį šildymą name turinčių įrengti meistrų.
Veblauskai jau pasirūpino, kad bute nebeliktų radiatorių. Už jų nuėmimą sumokėję
50 litų.
„Labai šalta. Nuo drėgmės pradėjo net tapetai nuo sienų
atšokinėti. Kaip gervė giedros, taip mes meistrų laukiam“, – guodėsi
pensininkai.
Pasišildyti elektra neleidžia iš pensijos gyvenančių Veblauskų
kišenė. „Brendžiukas prie arbatos irgi sušildytų, bet ir tam pinigėlių trūksta“,
– šmaikštavo nuo šalčio drebanti R.Veblauskienė.
Kaimyniniame bute – šilta. Kūdikį auginanti buto šeimininkė
Giedrė neišjungia elektrinio šildytuvo. Moteris neabejoja: šildytis elektra jai
atsieis pigiau nei mokestis „Panevėžio energijai“. Giedrė pamena praėjusį
šildymo sezoną per mėnesį už dviejų kambarių šildymą monopolininkei sumokėdavusi
350 litų, tačiau bute retai tesušildavo daugiau nei 16 laipsnių. Moteris
apskaičiavo pusę spalio įjungusi šildytuvą už elektrą sumokės ne daugiau nei 65
litus.
„Kol neįrengtas dujinis šildymas, daugelis mūsų name šildosi
elektra. Turbūt jau visus šildytuvus iš prekybos centrų išpirkome“, – juokavo
moteris.
Sulaukė užtarimo
Bendrijos pirmininkės Birutės Valkiūnienės teigimu, dujinio
šildymo įrengimas nusivėlino tik todėl, kad atsijungti nuo centralizuotos
šildymo sistemos užtruko daugiau nei pusmetį. Skyrybas su „Panevėžio energija“
pirmininkė vadina sunkiausiu renovacijos etapu.
B.Valkiūnienė pasakoja į miesto Savivaldybę dėl leidimo
įsivesti autonominį šildymą ir projektavimo sąlygų išdavimo kreipusis dar
vasario pabaigoje.
„Be „Panevėžio energijos“ techninių sąlygų tokio leidimo
negalime gauti. Savivaldybei teko net tris kartus dėl jų kreiptis į bendrovę.
Tai buvo šilumos tiekėjos bandymas pristabdyti procesą“, – mano B.Valkiūnienė.
Pirmininkė svarsto, kad valdininkų ir šilumininkų
susirašinėjimo įkaite tapusi bendrija galėjo iki šiol dar negauti renovacijai
startą duodančių dokumentų, jei nebūtų įsikišusios aukštesnės institucijos. Tik
tuomet, kai gyventojų skundų atakuoti Energetikos ministerija, vartotojų gynėjai
ir Seimo Kontrolieriaus tarnyba pareiškė, kad žmonių interesų privalo būti
paisoma, birželio viduryje namas gavo leidimą atsijungti nuo „Panevėžio
energijos“.
Gyventojai neabejojo per keturis mėnesius, iki šildymo sezono
pradžios, turėsiantys butuose naujus vamzdynus, o namo rūsyje – šildančius
dujinius katilus.
Bet kai dujininkai parengė būsimosios šildymo dujiniais
katilais sistemos projektą, pasak B.Valkiūnienės, vėl prasidėjo bendrijos
derybos su šilumos monopolininke.
„Panevėžio energija“ atsisakė suderinti brėžinius. Raštu
pareiškė neturinti tam kompetencijos. Nežinome, ar jei kada iškiltų teisiniai
ginčai, neturėtume dėl to problemų“, – pripažįsta B.Valkiūnienė.
Pasigedo lojalumo
Naujos šildymo sistemos montavimo darbai name prasidėjo tik
praėjusią savaitę. Iki šiol butuose tebenuimami radiatoriai, išmontuojami
vamzdynai. Anot pirmininkės, gyventojai šilumos sulauktų greičiau, jei kiek
paskubėtų ir patys valdininkai.
Žalią šviesą namo autonominiam šildymui uždegusi Savivaldybė
jau antrą savaitę delsia išduoti leidimą lauko dujų magistralės rekonstrukcijai.
„Lauko magistralės vamzdyną dujininkai žada sutvarkyti per 3–4 dienas, kai tik
gaus leidimą. Dabar viskas – Savivaldybės rankose“, – valdininkų malonės laukia
bendrijos pirmininkė.
Kol iššūkį šilumos monopolininkei metęs namas šąla, pasak
B.Valkiūnienės, gyventojai šildosi kaip išmano – vieni elektra, kiti
megztiniais, treti, susirinkę būtiniausią mantą, laikinai apsistoja pas
giminaičius. „Gyventojai supranta, kad daug kas ne nuo bendrijos priklauso.
Renovacija – geras dalykas, bet ją stabdo didžiulis biurokratizmas. Net
Savivaldybėje labai trūksta lojalumo valstybinei politikai. Nuėjus pasitei-rauti
dėl kompensacijos už renovaciją, darbuotoja pradėjo gąsdinti, kad nieko mes
neišlošime, greitai pati Europos Sąjunga subyrės“, – „Sekundei“ pasakojo
B.Valkiūnienė.
Pabrangs šiluma
Kaltinimus specialiai užtęsus atsijungimą nuo centralizuotos
šildymo sistemos „Panevėžio energija“ atmeta.
„Mes Savivaldybę informavome, kad namas patenka į centralizuoto
šildymo zoną, todėl jo atjungimas padidins šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudas
kitiems vartotojams. O galutinį sprendimą priima Savivaldybė. Kai bendrija
susimontuos dujinį šildymą, mus tada ir informuos, kad nutraukia su „Panevėžio
energija“ sutartį“, – aiškino bendrovės technikos direktorius Petras Diksa.
Jis tvirtina, kad bendrija galėjo šildytis pradėti greičiau,
jei vasarą pati nebūtų pakeitusi projekto – planavusi kiekviename bute įrengti
po dujinį katilą, vėliau persigalvojo šildytis dviem katilais ir saulės
kolektoriais. „Bendrija pati pakeitė savo sprendimą ir dabar kažką kaltinti dėl
užsitęsusių darbų, manau, nekorektiška“, – mano P.Diksa.
Plačiau skaitykite 2010 m. spalio 21 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Negrįžtų. Per vargus iš
„Panevėžio energijos“ glėbio ištrūkęs daugiabutis nusiteikęs verčiau šalti, nei
sugrįžti pas monopolininkę.
