Tomo Čiučelio iliustr.
Apie politikos ir kultūros „susicukravimą“ į sistemą įkliuvę meno žmonės kalba tik puse lūpų
Žodis „ekspertas“ turi teigiamą konotaciją. Jis apibūdina ypač kompetentingą, savo darbui atsidavusį profesionalą ar profesionalę. Todėl paklausęs apie kultūros finansavimą iš valdžios institucijų išgirsti atsakymą, kad sprendimas, be abejonės, geras, nes taip rekomendavo „kompetentingi ekspertai“ ar „speciali ekspertų darbo grupė“. Galima būtų ir patikėti, jei ne kylančios abejonės dėl tam tikrų sprendimų motyvacijos ir „išplaukusi“ atsakomybė.
Paveldui – ES milijonai
Pasigilinus į sumas matyti, kad net ir sunkmečiu tam tikroms kultūros nišoms numatyta nemažai lėšų. Štai kultūros paveldo objektams sutvarkyti skiriami Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų milijonai: per Ūkio ministeriją šiemet bus paskirstoma 213 mln. litų, dar apie 25 mln. pridėta iš valstybės biudžeto. Tačiau ne kiekvienas pilietis gali lengvai gauti informacijos apie priimtus sprendimus – interneto erdvėje paprastai neprieinamos nei finansavimą skirstant įtakos turėjusių ekspertų rekomendacijos, nei jų posėdžių protokolai. Lėšas perskirstanti ir kritikuojama Kultūros ministerija jų taip pat neskelbia. Viešumoje dažniausiai pasirodo lakoniškos gerosios žinios apie dosnią valdžią ir paprastai nepateikiama detalesnių nuorodų į sprendimų priėmėjus. Skaidrumo stygius pagrįstai verčia kelti klausimus, kuo remiantis finansavimas skirtas vieniems, o ne kitiems renginiams, muziejams, kultūros paveldo objektams ar kultūrinei bei šviečiamajai spaudai.
Pasirašo konfidencialumo deklaraciją
„Mes, kaip ekspertai, pasirašėme konfidencialumo deklaraciją ir viso atrankos proceso daug negalime komentuoti, kad informacija nenutekėtų įvairioms interesų grupėms, konkurentams. Todėl negaliu pasakoti apie konkrečias diskusijas ekspertų darbo grupėje“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Ji buvo viena iš eksperčių ūkio ministro įsakymu sudarytoje darbo grupėje, kurioje dirbo dar 19 asmenų. Nors pats Kultūros paveldo departamentas yra ir pareiškėjas, kuriam valdymo teise priklauso tam tikri kultūros objektai, ekspertų komisija atrinko beveik pusšimtį nekilnojamojo kultūros paveldo objektų Lietuvoje, kuriuos rekomenduotų finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis.
Neseniai Vyriausybė paskelbė, kad rekomenduoja Ūkio ministerijai į naują sąrašą prioriteto tvarka įtraukti Klaipėdos dramos teatrą, Kauno valstybinį dramos teatrą, Kernavės archeologinę vietovę, Sapiegų rūmus Vilniuje, sostinėje esančias bastėjos liekanas ir Vytauto Didžiojo karo muziejų Kaune. Šie objektai turėtų būti tvarkomi siekiant pritaikyti turizmo reikmėms.
„Yra sudaryta speciali ekspertų darbo grupė iš turizmo, kultūros paveldo, asocijuotųjų turizmo verslo struktūrų ir kitų specialistų, kurie pateikia rekomendacijas dėl kultūros paveldo“, – paklausus, kas parinko naujus finansuotinus statinius, paaiškino Vyriausybės atstovas Vygantas Švoba. Iš parengtų atsakymų pavyko sužinoti vieną konkrečią pavardę – pranešimą Vyriausybėje šiuo klausimu skaitė iš posto dar nenuverstas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, o balsavo visas ministrų kabinetas.
Tačiau išsamus sąrašas jau sudarytas ir jame yra 49 Lietuvos kultūros paveldo objektai, turintys būti pritaikyti turizmo reikmėms. Jis atsirado dar socialdemokratų suburtos koalicijos valdymo laikais ir šių metų žiemą buvo tobulintas Dainiaus Kreivio vadovaujamos Ūkio ministerijos. Į sąrašą po atrankos pateko daug regionuose esančio kultūros paveldo, taip pat jame buvo du minėti objektai – Sapiegų rūmai ir Kernavė. Pirmiesiems numatyta skirti kiek daugiau kaip aštuonis milijonus litų, o antriesiems – 4 milijonus. Tačiau kadangi Kernavė iki termino pabaigos nepateikė visų reikiamų dokumentų, o Sapiegų rūmams 8 milijonų, D. Varnaitės teigimu, tikrai neužteks, šiems objektams suteikta dar ir papildoma galimybė pretenduoti į finansavimą.
Ne be politikų patepimo
Sąraše taip pat atsirado privatininkų valdomi Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Jų valdymo teises iš Vilniaus miesto savivaldybės 2004-aisiais nusipirko milijonierius bankininkas Vladimiras Romanovas. Kartu su savivaldybe buvo paskelbtas ir didelius pinigus kainavęs teritorijos aplink Koncertų ir sporto rūmus sutvarkymo projekto konkursas, kurį laimėjo pasaulinio garso architektas Massimiliano Fuksas. Jo makete vietoje Koncertų ir sporto rūmų numatytas Artūro Zuoko siūlytas Guggenheimo-Ermitažo pastatas. A. Zuoko vadovaujama Vilniaus savivaldybė už 25 milijonus net norėjo susigrąžinti valdymą, tačiau po savivaldos rinkimų naujoji Vilniaus valdžia neberodė susidomėjimo išpirkti rūmus. O mokesčių mokėtojų pinigai, išleisti tarptautiniam Guggenheimo-Ermitažo projekto konkursui, paleisti vėjais.
Netrukus sostinės Koncertų ir sporto rūmams buvo suteiktas nacionalinės svarbos kultūros paveldo objekto statusas. V. Romanovas, pastaruoju metu nemažai investuojantis į šalies kultūrą, rūmus sumanė paversti Nacionaliniu kongresų centru, kuris esą praversiąs 2013-ųjų pusmetį, kai Lietuva pirmininkaus ES. Privatininko valdomam kultūros paveldo objektui sutvarkyti numatyta 10 milijonų litų. Dar 5 milijonus bankininkas žada skirti iš savo kišenės. Po to, kai ūkio ministras Dainius Kreivys paskelbė, kad reikėtų išsirinkti tik dešimt prioritetinių kultūros objektų ir finansuoti tik juos, paveldosaugininkai pasipiktino. Pasak jų, sudaryti pusšimčio objektų sąrašą buvo didelis ir atsakingas darbas, o D. Kreivys tokiu pareiškimu demonstruoja atsainų valstybės požiūrį ir norą sužlugdyti Lietuvos paveldą. Tačiau paklausti, kaip į sąrašą pateko privatus V. Romanovui priklausantis istorinis pastatas ir kodėl tokia didele suma iš mokesčių mokėtojų pinigų siūloma jį finansuoti, paveldo gynėjai teigė neatsimeną visų aplinkybių. „Aš nelabai gerai prisimenu, kaip į sąrašą pateko Koncertų ir sporto rūmai. Bet, kiek pamenu, šitam projektui, kaip ir dar keliems, tarpininkavo Ūkio ministerija“, – sakė tuomet specialioje komisijoje dirbęs Romas Pakalnis. Verslo reikalus šalies rinkoje tąkart tvarkė ir Ūkio ministerijai vadovavo valstietis liaudininkas Vytas Navickas, o premjeras Gediminas Kirkilas neslėpė bendraująs su V. Romanovu. Po paveldosaugininkų ir D. Kreivio konflikto sąrašas redaguotas, bet V. Romanovo rūmai iš jo nedingo.
Finansuos, jei sutaupys
Iš numatytų 49 kultūros paveldo objektų įsakymai dėl finansavimo pasirašyti 33. Dalies objektų po papildomų patikrinimų buvo atsisakyta. O ministro įsakymo duoti mokesčių mokėtojų pinigų ir milijonieriui V. Romanovui dar nėra. Vienų šaltinių teigimu, ieškoma argumentų jam lėšų neskirti. Juolab kad svarstant, kur organizuoti renginius, kai Lietuva pirmininkaus ES, apsistota ties „Litexpo“ parodų rūmais. Tačiau Lidija Bajarūnienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja, pateikė oficialią poziciją: „Svarbu objekto reikšmė, ne jo valdytojai. Kiek mums žinoma, didžiausias savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė.“ Pasak tarnautojos, sprendimas šį projektą finansuoti iš ES fondų lėšų bus priimamas nustatyta bendra tvarka ir tik VšĮ Lietuvos verslo plėtros agentūrai atlikus paraiškos vertinimą.
D. Varnaitė taip pat nebuvo linkusi detaliai pasakoti apie ekspertų komisijos diskusijas priimant sprendimus dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų. Vis dėlto aišku, kad papildomo finansavimo kultūros paveldui nenumatoma. O paskelbta informacija apie papildomus šešis rekomenduojamus objektus, jos teigimu, yra politinis sprendimas. „Šie objektai prioriteto tvarka siūlomi finansuoti, jeigu tik bus sutaupyta. Tuomet galima bus juos įtraukti“, – sakė D. Varnaitė.
L. Bajarūnienė pabrėžė, kad toks Vyriausybės sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio. Pasak jos, galėtų būti sutaupyta dėl pasikeitusių rinkos kainų.
Kernavė prieš Sapiegas
Dėl minėto politinio sprendimo – rekomenduotinų finansuoti šešių objektų – klausimų taip pat kyla. „Ekspertai vadovaujasi keliais kriterijais: objekto svarba šalies kultūrai, istorijai, jo patrauklumas bei prieinamumas Lietuvos gyventojams ir, žinoma, užsienio turistams. Kadangi kalbama apie lėšas, itin svarbu įvertinti dabartinę kultūros objektų būklę ir nustatyti, kam labiausiai reikalinga rekonstrukcija“, – į klausimą, kokie buvo vertinimo kriterijai, atsakė Vyriausybės atstovas V. Švoba.
Tad kodėl rekomenduojami ir taip jau gana neblogai sutvarkyti objektai, tokie kaip Kernavės archeologinė vietovė ar Krašto apsaugos ministerijai priklausantis Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune? Juk Lietuvoje turime kur kas daugiau kultūrinės traukos centrų, kuriais reikėtų nedelsiant pasirūpinti. Finansavimo išbarstymas skaudžiai atsiliepė Vilniaus bastėjai: ji buvo restauruota, bet prastai – greičiausiai dėl lėšų stygiaus, todėl nuslinko dalis restauruoto paviršiaus ir vėl reikia finansuoti darbus. Arba jei jau tvarkomas Vytauto Didžiojo karo muziejus, tai kodėl jo finansavimas negalėtų būti susietas su lėšomis, skiriamomis tame pačiame pastate esančiam Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, kuriame pradėta rekonstrukcija? Juolab kad ir ilgą laiką netvarkytiems Sapiegų rūmams, kuriuose išsamūs archeologiniai tyrimai baigti pernai, reikia kelių dešimčių milijonų.
Architektas Evaldas Purlys, daug metų dirbęs su Sapiegų rūmų Vilniuje restauravimo sumanymais, sako, kad daugiau kaip 8 milijonų litų, numatytų Ūkio ministerijos skelbiamame sąraše Sapiegų rūmams sutvarkyti, tikrai neužteks. Kita vertus, jo teigimu, pradėtas tvarkymas išjudintų rūmų atstatymo reikalus. „Visuomet yra rizikos. Svarbiausia pradėti“, – atsakė jis paklaustas, ar finansavimas be tęstinumo garantijų nebus pernelyg rizikingas.
D. Varnaitė teigia, kad nenorėtų kvestionuoti politikų priimtų sprendimų. „Žinoma, mąstant apie kultūros paveldo išsaugojimo būtinybę, būtų teisinga pinigų skirti tiems, kurie problemų turi daugiau negu Kernavė. Bet reikia turėti galvoje, kad Kernavė yra pasaulio paveldo objektas, saugomas tarptautiniu mastu. Jis yra traukos centras ir formuoja mūsų įvaizdį“, – tikino pašnekovė.
VTEK ekspertai nedomina
Skirstant finansavimą, daliai kultūrininkų dažnai reikia ne tik politikų patepimo. Gerai yra pačiam būti ekspertų komisijose arba turėti ten savo žmonių. Ūkio ministerijoje susiformavusi šiek tiek kitokia praktika, bet štai prie Kultūros ministerijos veikia 12 ekspertų komisijų, kuriose yra ir garsių, didelį valstybės finansavimą savo sumanymams gaunančių asmenybių. Tiesa, ekspertai gali būti skiriami tik iš kūrybinių sąjungų narių.
Komisijų rekomendacijos yra neprivalomos, tad sunku nustatyti tikrąjį įtakos galutiniam sprendimui mastą. Į vieną ekspertų komisiją, kuri sprendžia klausimus dėl populiariosios muzikos sklaidos, įtrauktas žurnalistas ir muzikologas Darius Užkuraitis teigė posėdyje dalyvavęs vieną kartą. „Man pačiam prieš save būtų gėda, jeigu tame susirinkime būtų buvę kas nors neskaidru. Kartu su manimi buvo absoliučiai padorūs ir „sergantys“ už gerą muziką žmonės. Todėl pinigai padalyti sąžiningai pagal mūsų supratimą, nei vienas „netempėm paklodės“ į save. Teko girdėti, kad paskirti pinigai atėjus krizei nepasiekė vieno adresato“, – sakė jis.
Nors ir nemažai yra sąžiningų žmonių, vis dėlto nekokiu ekspertų veiklos skaidrumo simboliu tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas, šiuo metu turintis problemų su teisėsauga dėl galimo mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo. Šiais metais buvo atlikta kratų jo namuose, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lėšų švaistymo stambiu mastu. Bet iš Kultūros ministerijos ekspertų komisijos, pavadintos „Lietuvoje rengiamų profesionalaus muzikos meno atlikėjų tarptautinių konkursų vertinimo komisija“, sąrašo jis išbrauktas nebuvo – dirba toliau.
Pasiteiravus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), ar ekspertai, kurie kviečiami dirbti Kultūros ministerijos ekspertų komisijose, turėtų deklaruoti savo interesus, ji atsakė, jog ekspertai „nėra prilyginami asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje“, todėl jiems nėra taikomos įstatymo nuostatos, pavyzdžiui, deklaruoti privačius interesus ir pan. Komisijos nuomone, tik pati Kultūros ministerija gali įvertinti, ar ekspertų veiksmai atitinka kitų teisės aktų nuostatas.
Ekspertai, rūpinęsi kultūros paveldu Ūkio ministerijoje
• Gediminas Miškinis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) valstybės sekretorius (Darbo grupės pirmininkas)
• Arūnas Keraminas, Ūkio ministerijos sekretorius
• Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais
• Vidmantas Bezaras, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas
• Gediminas Česonis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės plėtros skyriaus vedėjas
• Jonas Glemža, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas
• Irma Grigaitienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja
• Gintautas Indriūnas, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjas
• Laima Kaušpadienė, Ūkio ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus vedėja
• Nijolė Kliokienė, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas
• Lina Matulevičiūtė, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Turizmo infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja
• Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė
• Akvilė Nekrošiūtė, Ūkio ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus vyriausioji specialistė
• Romas Pakalnis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys
• Dalė Puodžiukienė, Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto narė
• Juozas Raguckas, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas
• Julius Ratkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Žinių visuomenės departamento Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus patarėjas religijų klausimais
• Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė
• Irena Vaišvilaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja (buvusi – aut. past.)
• Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė
[Šaltinis – Ūkio ministerija]
