Fotodiena nuotr.
Vyriausybė subsidijomis ir mokestinėmis lengvatomis ruošiasi paremti jaunus žmones įdarbinančius verslininkus. Neužtikrinus lėšų panaudojimo kontrolės, šie pinigai gali tapti lengvu apsukruolių grobiu.
Per šiuos metus gyventojų užimtumo rėmimui Vyriausybė planuoja išleisti beveik pusę milijardo litų: 472 mln. litų iš biudžeto bus skirta įvairioms įdarbinimo programoms, dar 5,9 mln. litų turėtų sudaryti Europos globalizacijos fondo lėšas, iš kurių bus teikiamos subsidijos verslui pradėti ar savarankiško darbo paieškoms. Planuojama, kad šiomis priemonėmis turėtų pasinaudoti per 15 tūkst. šalies gyventojų. Tiesa, Vyriausybės dėmesys daugiau kaip 300 tūkst. žmonių siekiančiai bedarbių armijai kiek vėluoja, o milijoninės lėšos, jeigu jos nebus tinkamai administruojamos, gali tapti dar viena galimybe pasipelnyti apsukresniems verslininkams.
Prieš kelis mėnesius Vyriausybė pritarė idėjai teikti subsidijas ir mokestines lengvatas jaunimą įdarbinantiems darbdaviams ir įpareigojo ministerijas parengti atitinkamus teisės aktus. Iki šiol valstybė subsidijavo neįgaliųjų, ilgalaikių bedarbių, vyresnių žmonių ar besilaukiančių moterų įdarbinimą. Šiuo metu valstybės remiamo įdarbinimo priemonėmis kas mėnesį pasinaudoja apie 3 tūkst. žmonių. Artimiausiu metu lengvatų turėtų sulaukti ir tie verslininkai, kurie į darbą priims darbo patirties neturėjusius ar iki 29 metų žmones. Tarp numatomų lengvatų – gerokai mažesnės socialinio draudimo įmokos arba iki 12 mėn. laikotarpio subsidijuojami atlyginimai. Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis minėtąsias priemones gyventojų užimtumui skatinti įvertino labai palankiai ir teigė, kad tokiu pačiu keliu suka ir Vakarų Europos šalys bei JAV, kuri yra parengusi panašią programą 250 tūkst. žmonių įdarbinti. Anot jo, nuosmukio laikotarpiu tokios priemonės leidžia padidinti tam tikrų grupių žmonių ekonominį patrauklumą, kuriems be valstybės pagalbos įsidarbinti yra labai sudėtinga. Be to, už įdarbintą žmogų mokami socialinio draudimo mokesčiai, todėl dalis pinigų sugrįžta į valstybės biudžetą.
Tačiau, kaip dažnai būna, nemokamas sūris privilioja ne tik labiausiai išalkusius, bet ir tuos, kurie norėtų to sūrio atsargas pasididinti. Todėl valdžia turėtų nepamiršti pasirūpinti ir tinkamais pelėkautais, kurie galėtų atrinkti, kam tas sūris iš tiesų reikalingas, o kam ne. Įstatymų spragos skiriant ir apskaičiuojant motinystės pašalpas parodė, kad siekiančių nesąžiningai pasinaudoti palankia padėtimi visada atsiras. B. Gruževskio teigimu, pelnantis iš subsidijų didelių turtų nesusikrausi, tačiau ekonomikos sunkmečiu ir nedideli pinigai gali būti patrauklūs sukčiams. „Vokietija, pavyzdžiui, augant nedarbui, darbo biržose didina specialistų skaičių, kurie griežčiau kontroliuotų, kaip naudojamasi skatinimo priemonėmis.
Atskirai paėmus tie pinigai įspūdžio gal ir nedaro, tačiau bendrai mokesčių mokėtojams tokios priemonės kainuoja brangiai, todėl jas naudoti netikslingai yra per didelė prabanga“, – pastebėjo mokslininkas ir pridūrė, kad neužtikrinus tinkamos kontrolės, šių priemonių apskritai geriau netaikyti. Mat jei subsidijos panaudojamos ne pagal paskirtį, tai valstybės praradimai trigubi: pirmiausia, iššvaistomos biudžeto lėšos, antra, pinigų negauna tie, kuriems jų labiausiai reikia, o trečia, nesukuriama ta vertė, kuri turėjo būti sukurta.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, išvengti visų piktnaudžiavimo atvejų niekada nepavyks, kita vertus, jis linkęs manyti, kad nesąžiningų verslininkų šalyje yra mažuma. Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad nors Vyriausybės intencijos ir geros, jos rūpestis bedarbiais yra pavėluotas. „Darbo vietų subsidijavimo reikėjo imtis anksčiau ir remti ekonominį potencialą turinčias įmones bei sudaryti joms sąlygas neatleisti darbuotojų. Dabar, kai žmonės atsidūrė gatvėje, susigriebta, kad juos reikėtų kaip nors grąžinti į darbą“, – teigė A. Černiauskas. Pašnekovo nuomone, Vyriausybė turėtų remti ir tas įmones, kurios siekia išsaugoti turimus darbuotojus, mat subsidijos tik naujiems darbuotojams gali paskatinti atsikratyti esamų darbuotojų ir vietoj jų priimti įmonei pigiau kainuojančių žmonių, tačiau tokiu atveju norimų rezultatų jos neduos.
Tam pritarė ir B. Gruževskis, kuris darbuotojų subsidijavimui skiria trečią pagal svarbą vietą tarp tų darbų, kuriuos turėtų atlikti valdžia, norėdama paskatinti verslą. Pagrindiniu Vyriausybės uždaviniu, pasak mokslininko, turėtų būti verslo skatinimas, kad įmonės pačios ryžtųsi kurti darbo vietas, antra, šalies valdžia turėtų toliau ieškoti būdų, kaip padėti nenuskęsti veiklą vykdančioms įmonėms ir joms išlaikyti visą savo personalą.
