Vyčio Snarskio iliustr.
Miestai niekaip nesukrapšto pinigų gatvėms remontuoti ir godžiai žiūri į lėšas valstybiniams keliams prižiūrėti. Susisiekimo ministerija finansavimo didinti neskuba ir patiems merams siūlo pagalvoti apie alternatyvas
Miestų gatvės niekada nebuvo taip išblizgintos, kaip magistraliniai keliai, mat didesnę dalį gatvėms tvarkyti skirtų pinigų savivaldybės turėjo sukrapštyti iš savo biudžetų. Jiems gerokai aptirpus dėl ekonomikos sunkmečio, kone vieninteliu užtikrintu finansavimo šaltiniu liko kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatyme numatytos lėšos iš bendros programos.
Savivaldybėms šiuo metu skiriama 20 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, tad Kauno meras Andrius Kupčinskas dar praėjusiais metais pasiūlė keisti įstatymą ir šią dalį didinti iki 50 procentų. Meras yra paskaičiavęs, kad už Kauno degalinėse parduodamus degalus pernai surinkta beveik 200 mln. litų akcizų, kurie keliauja į valstybės biudžetą, tačiau iš jo Kauno gatvių priežiūrai skirta vos 11 mln. litų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus patarėjas-pavaduotojas finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas tokį pasiūlymą linkęs laikyti viena realiausių galimybių savivaldybių biudžetų skylėms kamšyti ir duobėms gatvėse užlyginti. „Susisiekimo ministerija negali skirti daugiau, jei to nenumato teisės aktai, todėl savivaldybės ir kelia klausimą, kad vietinės reikšmės keliams ir gatvėms būtų skiriama didesnė lėšų dalis. Vien tik miestų gatvės sudaro 27 proc. visų Lietuvos kelių, jau nekalbant apie kitus savivaldybėms priklausančius kelius ir keliukus, kurie sudaro tris ketvirtadalius viso kelių ilgio šalyje“, – argumentus vardijo R.Čapas.
Nukentėtų valstybiniai keliai
Valstybinės reikšmės kelių finansavimą palengvino ta aplinkybė, kad buvo paankstintas 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos lėšų įsisavinimas, o savivaldybės alternatyvų sumažėjusiam finansavimui turi ieškoti pačios. Dėl kritusio finansavimo, pasak R. Čapo, savivaldybės nebegali užtikrinti normalios joms priklausančių gatvių ir kelių priežiūros. Susisiekimo ministerija šįmet savivaldybėms yra skyrusi 207 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Tačiau su savivaldybių atstovų argumentais sutinka ne visi. Lietuvos kelių asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas pažymėjo, kad savivaldybės yra iš esmės užmiršusios, kam turi būti skiriami pinigai iš minėtosios programos. Pasak jo, kai buvo sugalvota ši programa ir joje numatytos lėšos savivaldybėms, šie pinigai turėjo būti skiriami tranzitinių gatvių ir kelių, einančių per miestus ir, pavyzdžiui, sujungiančių automagistralę Vilnius–Panevėžys su keliu į Minską, priežiūrai. Tačiau greitai šis principas pamirštas ir iš biudžeto skiriamos lėšos pradėtos naudoti savo nuožiūra.
„Vyrauja blogas savivaldybių požiūris, kad jos visų savo gatvių priežiūrai turi gauti tiek pat pinigų, kiek gauna Kelių direkcija valstybinių kelių priežiūrai. Savivaldybės mano, kad turi daug gatvių, tai dėl to turi gauti ir daugiau asignavimų iš valstybės biudžeto, tačiau šių pinigų pirmiausia reikėtų paieškoti savo biudžetuose“, – kalbėjo R. Gradauskas.
Pašnekovo teigimu, jei savivaldybėms gatvių priežiūrai nepakanka pinigų, tada jos turėtų siekti didesnio savivaldos biudžeto, tačiau keisti įstatyme numatytą Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų paskirstymo santykį gali būti pavojinga, nes tai – vienintelis valstybinių kelių finansavimo šaltinis. Vis dėlto R. Čapas įsitikinęs, kad valstybė turėtų daugiau dėmesio, kaip, beje, ir pinigų, skirti miestų gatvėms ir keliams. „Reikia apsispręsti, ar norime lakstyti labai geromis magistralėmis, ar važinėti į darbą normaliais keliais, negaišti laiko grūstyse“, – teigė jis.
Druskininkai rado alternatyvą
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sutiko, kad biudžeto pinigų savivaldybių prižiūrimoms gatvėms galėtų būti skiriama daugiau negu dabar, tačiau iš karto pereiti nuo 20 proc. prie 50 proc., jo nuomone, būtų per daug radikalu. Ministras aiškino, kad suma, skiriama magistraliniams keliams remontuoti, nėra įspūdingai didelė, nes iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansuojami ne tik jų tiesimo ir remonto darbai, tos pačios programos lėšomis finansuojami ir naujų kelių infrastruktūros statinių projektavimas, kelių eismo saugumo programa.
E. Masiulis pažymėjo, kad būtų galima padidinti finansavimą iš biudžeto, reikėtų išspręsti ir dar du klausimus. Didesnio finansavimo savivaldybės galėtų tikėtis tada, jei kelių priežiūrai būtų skiriama didesnė degalų akcizo dalis. 2009-ųjų pradžioje ji buvo sumažinta nuo 80 proc. iki 50 proc., ir nors degalų akcizas buvo padidintas, tai šio skirtumo neatsvėrė. Antra, savivaldybių prašymas dėl papildomo finansavimo būtų kur kas labiau pagrįstas, jei jos sugebėtų išspręsti tinkamo lėšų panaudojimo ir kokybės kontrolės problemas. Šiuo metu savivaldybėms skiriamų lėšų panaudojimą prižiūri pačios savivaldybės, to nekontroliuoja nei Susisiekimo ministerija, nei Kelių direkcija, nei Valstybės kontrolė. Todėl kartais savivaldybių pasirinkimas tiesti kelią pro kai kurių tarybos narių namus ir dar išasfaltuoti įvažiavimus į jų kiemus gali kelti ir sukelia pagrįstų įtarimų.
Nepaisant svarstymų, vargu ar savivaldybės šįmet gali tikėtis daugiau lėšų gatvėms remontuoti, todėl papildomų pinigų jos turėtų ieškoti savo biudžetuose arba galvoti apie alternatyvas. Vieną tokių alternatyvų pasirinko Druskininkų savivaldybė, nusprendusi skelbti konkursą ir savo kelius renovuoti pagal koncesijos sutartį. Šį konkursą laimėjęs rangovas turėtų atlikti darbų už 45 mln. litų, savivaldybė už šiuos darbus ketina atsiskaityti per 10–15 metų iš kasmet Susisiekimo ministerijos skiriamų lėšų. Visus darbus ketinama baigti iki 2011 metų. R. Čapo nuomone, tokia idėja gal ir gera, tačiau sunku pasakyti, ar daug privačių įmonių ryžtųsi finansuoti darbus iš savų lėšų ir mokėjimą už juos atidėti keliolikai metų. E. Masiulis linkęs manyti, kad toks susitarimas šiuo metu būtų naudingas tiek papildomo finansavimo ieškančioms savivaldybėms, tiek užsakymų trūkumu besiskundžiantiems verslininkams. „Tai įprasta praktika Vakarų šalyse, kai savivaldybės iš karto suremontuoja didžiąją gatvių dalį, o ne lopo po gabaliuką kiekvienais metais, bet privatus verslas, investavęs savo lėšas, jas per keletą metų jas atgauna“, – teigė E. Masiulis.
