P. Westinas: „Rusijoje nepaisoma verslo klimato.“
Su Rusijos investicinio banko „ATON Capital“ vyriausiuoju akcijų strategu, ekonomistu Peteriu Westinu kalbėjomės Vilniuje apie tai, kodėl investicijų valdymo ekspertai sako „taip“ investicijoms Rusijoje, ir kaip, eksperto akimis, mūsų didžiosios kaimynės situacija atrodys po dešimtmečio.
Pranešimo metu akcentavote palankias aplinkybes investuoti Rusijoje. Kokiais argumentais tai grindžiate?
– Tų faktorių yra ne vienas. Pirmiausia, šiemet bendrasis vidaus produktas Rusijoje vėl auga, o tai reiškia ir kylančią apyvartą bei įmonių pelną. Prognozuojame, jog BVP šiemet augs mažiausiai − 6,4 proc., tai yra trečia vieta tarp besivystančių rinkų po Kinijos ir Indijos (atitinkamai 10 ir 7,7 proc.). Vidaus ekonomikos augimas ir yra vienas stipriausių argumentų ateiti į Rusijos rinką, paskata investuoti.
Be to, Rusijos apyvartoje daugėja pinigų, o tai sudaro sąlygas, kad bus perkama daugiau akcijų, ir akcijų kainos gali kilti. Taip pat Centrinis bankas mažina palūkanų normas, o tai natūraliai yra verslo skatinimo priemonė. Palyginti su kitų šalių rinkomis, akcijos pagal santykinius rodiklius Rusijoje yra pigios.
Taip pat pelnas auga labai dideliais procentais, jei lygintume atitinkamus šių ir praėjusių metų laikotarpius. Tai sudaro geras fundamentalias ir psichologines prielaidas akcijų kainoms Rusijoje augti ir 2011 metais. Be to, akcijos atrodo patraukliai ir palyginti su obligacijų pajamingumu.
Nors pagal išvardytus faktus rodosi, kad Rusija yra labai patraukli rinka, joje yra ir politinės rizikos. Kaip politinė situacija veikia investicijų rinką Rusijoje?
– Tai sudėtingas klausimas. Labai tikėtina (atsargiai dėliodamas šią frazę pradeda jis – aut. past.), kad didžioji aukštųjų valdininkų dalis Rusijoje turi daug kompanijų akcijų. Tad tai gali turėti įtakos politikai. Juk, pavyzdžiui, jei turi daug akcijų maisto kompanijoje, užsiimančioje importu į Rusiją, gali stengtis sumažinti sau nenaudingus mokesčius. Tačiau aš netikiu, kad Rusijoje dėl to mažinami mokesčiai konkrečiam sektoriui.
Šiuo metu Rusijos valdžios prioritetai yra pakitę – galima sakyti, kad dabar daugiausia valdžios dėmesio nukreipta į krizės suvaldymą, o verslo klimato gerinimo tikslai nustumti į šalį. Tačiau žvelgiant iš verslo pozicijų, tai neatrodo logiška – kad ir sumažintos išlaidos į infrastruktūrą. Be abejo, ateityje politikai dar grįš prie „tikrųjų ekonomikos“ veiksmų. Iš investuotojo pozicijų, bene pagrindinis geras dalykas, kuris dabar daromas, – tai bandymas sumažinti korupciją, kuri kol kas labiausiai, mano manymu, yra paplitusi tarp regioninės valdžios. Rusijoje pelno mokestis įmonėms nuo 24 procentų sumažintas iki 20. Teoriškai tai yra gana konkurencinga situacija, tačiau realiai tenka mokėti daugiau – reikia įskaičiuoti ir kyšius. Be abejo, kyšių dydžiai skiriasi, bet žmonės kalba apie 10−12 procentų nuo pelno. Tai reiškia, jog savaime mokesčių dydis iškyla iki maždaug 30 proc. Taip ir susidaro situacija, kai kelio kilometrą nutiesti Rusijoje yra brangiau nei Vokietijoje.
Kokius pastebite kultūrinius investavimo skirtumus, žvelgdami į rusiškąjį investicinį stilių? Juk pats esate iš Švedijos, o dvyliktus metus gyvenate Rusijoje.
– Kalbant apie mažmeninius investuotojus, populiaciją, yra labai didelių skirtumų. Rusijos gyventojai neinvestuoja į akcijas, jie savo pinigus laiko valiutomis, grynaisiais. Tai keičiasi, bet labai lėtai. Ta lėta kaita turi savų priežasčių – valdžia pirminiame viešajame akcijų platinime motyvavo pirkti dviejų kompanijų akcijas: „Rosneft“ ir VTB banko. Daugiau nei 100 tūkst. Rusijos piliečių investavo, o akcijų kursas nukrito, tai įvyko prieš pat krizę, ir dėl pokyčių rinkoje prarasta daug pinigų. Taip pat ankstesnėje Rusijos istorijoje buvo ir daugiau periodų, kai žmonės prarado santaupų. Todėl grynieji jiems ir atrodo kaip tinkamiausias variantas. Šios krizės metu Rusijoje buvo leidžiama turėti sąskaitas bankuose ir rubliais, ir JAV doleriais, ir eurais. Todėl pamatę smunkantį rublį žmonės galėjo labai greitai pakeisti jį euru ar doleriu, tuo iš dalies sumažintas neigiamas poveikis. Kitas labai svarbus pinigų investavimo būdas Rusijoje – nekilnojamasis turtas. Skaičiuojama, kad prieš krizę nekilnojamojo turto vertė Rusijoje buvo 3 trilijonai JAV dolerių – daugiau nei BVP. Tačiau nors požiūris į investicijas ir skiriasi, švedai ir suomiai Rusijoje yra aktyviausi mažmeniniai investuotojai į akcijas.
Kaip matote Rusijoje rinką po dešimties metų?
– Manau, kad rinka bus įvairesnė – ne taip priklausoma nuo naftos ir dujų. Ir dabar matyti, kad ši rinkos dalis mažėja. Bus kur kas daugiau kompanijų, valdomų efektyviau, o tam didžiausios įtakos turėjo krizė, privertusi kompanijas susispausti kovojant dėl pinigų. Taip pat kompanijos bus „draugiškesnės“ investuotojams.
