Skaistės Ašmenavičiūtės iliustr.
Lietuvoje po truputį įsibėgėja rizikos kapitalo investicijos. Tiesa, pirmieji fondai ruošiasi investuoti nedideles sumas, todėl didesnės įmonės novatoriškus sumanymus turi finansuoti savo lėšomis arba ieškoti pinigų užsienyje
Inovacijos negali plėtotis ten, kur trūksta finansinių išteklių. Tačiau inovatyvios įmonės dažnai yra rizikos sinonimas, mat tikimybė, kad nauja ir originali idėja nebūtinai prigis, kartais viršija 50 proc. Todėl įprasti bankai į šias investicines erdves kišti nosies nelinkę, tai rizikos kapitalo fondų veiklos sritis. Pastarieji bando žengti pirmuosius žingsnius ir Lietuvoje – metų pradžioje pradėjo veikti „Verslo angelų“ ir „BaltCap“ fondai, artimiausiu metu laukiama „LitCapital“ starto. Ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas aiškino, kad fondų veikla vėluoja, nes ilgai užtruko privačių investuotojų suradimas, be to, paaiškėjo, kad ir šalies įstatyminė bazė nėra pritaikyta rizikos kapitalo fondų steigimuisi, ją ateityje ketinama tobulinti.
Vis dėlto, nors kiek ir pavėluotas, tokių fondų atsiradimas krizės laikotarpiu itin teigiamas reiškinys, nes Vakarų šalių patirtis rodo, kad nemaža inovatyvių įmonių dalis užgimsta būtent ekonominės recesijos metu. Pavyzdžiui, 45 proc. įmonių iš pelningiausių JAV bendrovių sąrašo „Fortune 500“ savo veiklą yra pradėjusios per krizę. Ir tai natūralu: dalis per sunkmetį darbus praradusių specialistų ryžtasi pradėti savo verslą ir kuria įmones. Be to, atsiradę tokio tipo fondai šalyje turėtų pakeisti verslininkų požiūrį. Iki šiol iš ES fondų gauti pinigai dažniausiai asocijuodavosi su vienkartine subsidija, o rizikos kapitalo siekis – išplėtoti idėją ir gauti grąžą. Tad tokių pinigų panaudojimo veiksmingumas turėtų būti gerokai didesnis.
Trūksta tinkamų priemonių
Įmonių su originaliomis paslaugų ar produktų idėjomis ieško ir Lietuvoje veiklą pradėję minėtieji fondai. Tiesa, jie pasirengę finansuoti mažas ir vidutines įmones ir, atrodo, kad savo investicijas šiuo metu renkasi labai atsargiai – „Verslo angelai“ kol kas yra nusprendę investuoti tik į dvi įmones. Šių trijų fondų valdomi investicijų portfeliai sudaro kiek daugiau negu 60 mln. eurų. Nors tokių pinigų gali pakakti net keliasdešimčiai smulkių veiklą pradedančių įmonių, didesnėms bendrovėms tai nėra įspūdinga suma.
Modernią krakmolo gamyklą valdančios bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas skaičiavo, kad jų pradinės investicijos į naujos kartos technologinį procesą – laboratoriją, mokslinę įrangą, gamybinius pajėgumus – sudarė 45 mln. eurų ir buvo finansuotos akcininkų pinigais, pardavus turėtą miltų ir makaronų gamybos verslą, bei skolintomis lėšomis. Dabar „Amilinai“ priklauso viena iš 90 tokio tipo gamyklų pasaulyje, tačiau bendrovės akcininkams patiems viską teko pradėti nuo nulio, jų sumanymą skeptiškai vertino bankai, netiko ir nė viena valstybės paramos priemonė.
Šiuo metu didelės bendrovės gauti valstybės paramą gali pagal dvi priemones: „Lyderis LT“ ir „Intelektas LT+“. Pirmoji yra skirta įmonių produktyvumui didinti, t. y. plėsti turimus gamybinius pajėgumus, o antroji – investuoti į mokslinės infrastruktūros sukūrimą. Tačiau M. Gedvilas pasigenda priemonių, kurios suteiktų finansavimą jau turimoms idėjoms įgyvendinti. „Savo laboratorijoje prikūrėme idėjų, dabar reikia jas išbandyti pramoniniu būdu. Kad tai padarytume, reikia investuoti 10–20 mln. litų vien tam, kad pamatytume, ar ta idėja veikia. Tam pasaulyje veikia rizikos kapitalo fondai, kurie nori gauti didelę grąžą, tačiau yra pasirengę finansuoti rizikingas idėjas“, – kalbėjo M. Gedvilas.
Jo nuomone, panašų fondą galėtų inicijuoti pati valstybė, iš kurio būtų teikiamas finansavimas novatoriškoms idėjoms įgyvendinti. Pavyzdžiui, jei verslo idėjai įgyvendinti reikia 50 mln. litų, 70 proc. šių lėšų galėtų skirti valstybė, 30 proc. turėtų prisidėti pats verslininkas. Jeigu idėja pavyktų, verslininkas per kelerių metų laikotarpį valstybei grąžintų, jeigu nepavyktų – reikėtų nurašyti į fondo nuostolius. Pasak M. Gedvilo, panašūs vyriausybės remiami fondai veikia Prancūzijoje, prieš metus 1 mlrd. svaro sterlingų vyriausybės rizikos kapitalo fondo įkūrimui pritarta Didžiojoje Britanijoje.
D. Lapinskas pažymėjo, kad vyriausybė, užtikrinusi Europos investicijų fondo paramą, iš esmės dalyvauja minėtuose rizikos kapitalo fonduose. „Ko gero, reikėtų kelti klausimą, ar tų lėšų galėtų būti skirta daugiau? Galėtų, bet čia jau ateities klausimas. Pirmiausia reikia leisti įsibėgėti šiems fondams, kurie turi atlikti demonstracinę funkciją ir parodyti, kad rizikos kapitalui yra ką veikti ir Lietuvoje“, – sakė Ūkio ministerijos atstovas. Anot jo, vien darbas, padarytas siekiant įsteigti šiuos fondus, padidino investuotojų susidomėjimą šalimi, ir tie investuotojai, kurie nebuvo atrinkti dalyvauti fondų veikloje, šiuo metu domisi savarankiškų investicijų šalyje galimybėmis. Taip ateityje pirmųjų rizikos kapitalo fondų valdytojų padarytu įdirbiu galės pasinaudoti stambesnis kapitalas iš užsienio.
Per didelė prabanga
Nors valstybė ir galėtų skatinti rizikos kapitalo fondų steigimąsi, be privačių investuotojų apsieiti neišeitų. Pačiai Lietuvai turėti didelį rizikos kapitalo fondą gali būti per didelė prabanga, todėl stambesnių investicijų ieškančios šalies įmonės jų turėtų žvalgytis užsienyje. Vienos didžiausių pasaulyje mobiliųjų programų parduotuvės „GetJar“ įkūrėjo ir vadovo Iljos Laurso nuomone, rizikos kapitalo fondui veikti Lietuvoje būtų tiesiog per mažai erdvės. „Rizikos kapitalo fondai valdo ne mažesnes negu 1 mlrd. JAV dolerių lėšas, investuoti mažiau nėra veiksminga, nes reikia plačiai paskirstyti riziką. Kita vertus, rizikos kapitalo fondų veiklos prasmė ta, kad jie ne tik suranda inovatyvias idėjas, bet ir apmoka nesėkmes. Vargu ar Lietuvos valstybė gali sau leisti prarasti pinigus“, – svarstė I. Laursas.
Privataus kapitalo grupės MTVP, Lietuvoje investuojančios į interneto ir programinės įrangos bendroves, partneris Kornelijus Čelutka teigė, kad Lietuvai iki šiol trūko gerų pavyzdžių, užsienietiškiems rizikos kapitalo fondams tai buvo terra incognita, tačiau pirmosios sėkmės istorijos turėtų paskatinti jų atėjimą. Jis tikisi, kad šiuos metus bus galima pavadinti tikrojo rizikos kapitalo fondų gimimu šalyje. „Veiklą pradėjo keli pirmieji fondai, taip pat atsiranda pirmieji sėkmingi pavyzdžiai, kurie labai svarbūs kapitalui pritraukti. Tenka bendrauti su kolegomis Estijoje, po to, kai jų „Skype“ buvo parduota už astronomines sumas, finansuojamų verslo planų skaičius šalyje padvigubėjo, patrigubėjo. Geras pavyzdys užkrečia“, – teigė R. Čelutka, pridūręs, kad bendrovei „GetJar“ pastaruoju metu ne veltui skiriama tiek dėmesio, nes ji galėtų tapti lietuviškuoju „Skype“.
Tiesa, estai rizikos kapitalui patrauklūs ne vien dėl vienos sėkmingos bendrovės, bet ir dėl to, kad nemažai šioje šalyje veikiančių įmonių stengiasi kurti globalius produktus, ko Lietuvoje iki šiol trūko. Vien dėl atsiradusių finansavimo galimybių jų nepadaugės. D. Lapinsko nuomone, šią problemą turėtų padėti spręsti mokslo slėniai ir klasterių steigimasis, jose užgimusios idėjos galėtų būti tai, kas labiausiai traukia rizikos kapitalą.
„Protingi“ pinigai
Bendrovei „GetJar“ išplaukti į tarptautinius vandenis padėjo prieš trejus metus pasirašyta sutartis su amerikiečių investuotojais „Accel Partners“ ir pritrauktos 6 mln. JAV dolerių investicijos. I. Laursas nurodė, kad įmonės plėtrai buvo svarbūs ne tik investuotojų pinigai, bet ir kartu su jais atėjusi patirtis. Todėl, pasak jo, tai dar vienas aspektas, kodėl Lietuvos bendrovės inovatyvioms idėjoms įgyvendinti turėtų pasitelkti užsienio lėšas. „Tinkamai pozicionuoti save ir pasinaudoti jau sukurtais įrankiais yra geresnė strategija, užsienio investuotojų pinigai yra „protingi“, jie yra pigesni ir jų yra daugiau“, – apibendrino I. Laursas.
Su juo linkęs sutikti ir K. Čelutka, kurio nuomone, šalies įmonės pirmiausia turėtų stengtis sudominti Lietuvoje veikiančius fondus, tai padariusios vėliau galėtų pritraukti ir tarptautinių investuotojų dėmesį. Beje, perspektyvios šalies įmonės, ieškančios finansavimo galimybių, tarptautiniams investuotojams prisistatyti galės šių metų birželio 22 dieną Londone vyksiančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, forume tikimasi sulaukti tokių rizikos ir privataus kapitalo fondų kaip „Nordic Ventures Partners“, „Qualcomm Ventures“ ir „Angels Den“ atstovų.
