Andriaus Matijosiaus nuotr.
Kanados privatumo komisarė Jennifer Stoddart širsta ant „Facebook“. 2009 metų rugpjūtį šis socialinis tinklalapis sudarė sandėrį, sutikdamas per metus pakeisti savo politikos kryptį, idant tenkintų šios šalies privatumo teisės nuostatas. Anot J. Stoddart, dabar įmonė, regis, išsižada svarbios to susitarimo dalies, nurodančios, kad vartotojams reikia suteikti aiškų ir lengvai realizuojamą būdą rinktis, ar dalintis savo duomenimis su trečiosiomis šalimis, ar ne. „Man neatrodo, kad „Facebook“ šį klausimą sprendžia eidama teisinga linkme“, – sakė ji, leisdama suprasti, kad krypčiai nepasikeitus jos organizacija gali netrukus imtis dar vieno formalaus įmonės patikrinimo.
„Facebook“ ne vienintelė interneto milžinė, provokuojanti duomenų sergėtojų pyktį. Paskelbus, kad apie trisdešimtyje šalių „Google“ įrašė dalį asmeninių pranešimų neapsaugotais „Wi-Fi“ duomenų tinklais, perduotų namuose ir biuruose, įmonė sulaukė aštrios kritikos. Vokietijos federalinis duomenų apsaugos komisaras Peteris Schaaras gegužės 17-ąją pareikalavo atlikti nepriklausomą „Google“ elgesio tyrimą, teigdamas, kad įmonė „paprasčiausiai nepakluso įprastoms programinės įrangos kūrimo ir naudojimo taisyklėms.“
Šie atvejai rodo, kad įtampa tarp privatumo sergėtojų ir interneto įmonių auga. Ir jie rodo interneto vartotojų susirūpinimą, kaip viešinami privatūs duomenys. Keli žymūs interneto veikėjai, pavyzdžiui, mokslinės fantastikos rašytojas Cory’s Doctorowas ir tinklalaidžių kūrėjas Leo Laporte’as pasitraukė iš „Facebook“. Tokie tinklalapiai kaip QuitFacebookDay.com ragina pasitraukti ir kitus, gegužės 31-ąją skelbdami masinės „savižudybės“ dieną „Facebook“ tinklalapyje.
Vargu ar tai sustabdys „Facebook“, netrukus turėsiančio pusę milijardo narių ir į savo tinklalapį apskritai pritraukiančio vis daugiau lankytojų (žr. grafiką), svaiginamą kilimą. Bet įmonės centrinėje būstinėje Silicio slėnyje sunerimta, ir vadovai svarsto, kaip reaguoti. Keli vyresnieji užsimena, kad „Facebook“ netrukus pristatys paprastesnį privatumo valdymą, leidžiantį lengviau paslėpti daugiau duomenų. Konkurentas „MySpace“ jau daro valdymą paprastesnį, siekdamas savo paslaugas įpiršti nepatenkintiems „Facebook“ naudotojams.
Pasipiktinimas tuo, kaip „Facebook“ elgiasi su privatumu, brendo jau kurį laiką. Gruodį šis socialinis tinklas pakeitė numatytąsias privatumo nuostatas, taigi dabar pagal šias nuostatas asmenine informacija dalijamasi su „visais“, o ne tik su pasirinktais draugais. „Facebook“ teigė, kad tai atspindi visuomenės tapimą atviresne, ir pastebėjo, kad vartotojai vis tiek gali pasirinkti ankstesnes privatumo nuostatas. Bet įsiutę privatumo aktyvistai spaudė panaikinti pakeitimus.
Pakeitimas neturėjo nustebinti. Iš pradžių daugelis socialinių tinklų taiko gana griežtą privatumo politiką, siekdami pritraukti vartotojų ir juos nuraminti. Bet, didėjant žmonių skaičiui, kontrolė po truputį mažinama, skatinant platesnį dalijimąsi. Žmonėms dalijantis didesniais informacijos kiekiais, „Facebook“ gali padidinti srautus, nuo kurių priklauso reklamos pardavimas. O kuo daugiau sužinoma apie tai, kas vartotojams patinka, o kas nepatinka, tuo lengviau tikslingai parinkti reklamas, iš kurių gaunama šimtai milijonų dolerių.
Dar garsiau protestuojama po praėjusį mėnesį vykusios programuotojų konferencijos, kurioje „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas paskelbė apie naują strategijos pakeitimų seriją. Vienas suerzinusių pakeitimų – „automatinio pritaikymo asmeniniams poreikiams“ funkcija, kuri, žmonėms apsilankius tam tikruose trečiosios šalies tinklalapiuose, pastariesiems suteikia prieigą prie „Facebook“ duomenų. Anot kritikų, „Facebook“ nuostatose šią funkciją išjungti keblu, ir tai gali paaiškinti, kodėl jos taip nemėgsta J. Stoddart.
Europos pareigūnai irgi skundžiasi „Facebook“. Šį mėnesį keli duomenų apsaugos ekspertai, konsultuojantys Europos Komisiją, kreipėsi į socialinį tinklą, jo sprendimą sumažinti numatytosiomis nuostatomis užtikrinamą apsaugą vadindami „nepriimtinu“. O Jungtinėse Amerikos Valstijose ne pelno grupė Elektroninės privatumo informacijos centras kreipėsi į JAV Federalinės prekybos komisiją, prašydama išnagrinėti, ar „Facebook“ požiūris į privatumą pažeidžia vartotojų apsaugos įstatymus.
Privatumo sergėtojai taip pat nagrinėja, ar be leidimo įrašydama „Wi-Fi“ duomenis „Google“ pažeidė kokius nors įstatymus. Paieškos firma teigia, kad eksperimentinį programinės įrangos projektą, skirtą rinkti duomenis iš nešifruotų „Wi-Fi“ tinklų, pradėta naudoti atsitiktinai, kartu su „Gatvės vaizdo“ iniciatyva, kurią vykdant gatvės ir pastatai filmuojami ant automobilių įrengtomis kameromis. Dėl to slaptų privačių duomenų fragmentai buvo surinkti ir saugomi ne vienus metus be „Gatvės vaizdo“ lyderių žinios.
Neišmanant gyvenimo
„Google“ atsiprašė ir pabrėžė, kad visi be leidimo surinkti duomenys telpa į vieną standųjį diską. Įmonė pridėjo, kad informacija nepanaudota jokiuose produktuose ir nebuvo išplatinta už „Google“ ribų. Be to, sakė ne tik atliksianti vidinę savo privatumo praktikos peržiūrą, bet ir skirsianti nepriklausomą organą, kuris išnagrinės šį fiasko. „Susimovėme“, – gegužės 19-ąją sutiko vienas „Google“ įkūrėjų Sergejus Brinas.
Tačiau „Google“ reputacijai jau pakenkta. Šis atvejis rodo, kad įmonei reikia labiau kontroliuoti, ką daro jos darbuotojai. Iš pradžių įmonė mėgino neigti surinkusi neskelbtinų duomenų, bet Vokietijos privatumo sergėtojui pareikalavus smulkesnio patikrinimo, nustojo tai neigusi. Tai irgi atrodo kaip apmaudi viešųjų ryšių klaida. Ir suabejota kai kurių vadovų kokybe.
Vienas firmos atstovas kaltino „nesugebėjimą bendrauti komandoms ir komandose“. Šis prisipažinimas kelia nerimą, turint omenyje skaitmeniniuose „Google“ fonduose sukauptus didžiulius neskelbtinų duomenų kiekius.
Įmonė šiais metais jau nukentėjo pristačiusi savo socialinio tinklo paslaugą „Buzz“. Vartotojai skundėsi, kad, siekdama jiems surasti „sekėjų“, paieškos milžinė įlindo į jų „Gmail“ paskyras, tiksliai nepaaiškinusi, kas vyksta. Tokią veiklą įmonė mikliai nutraukė. Praėjusį mėnesį dešimt privatumo komisarų iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Kanada ir Prancūzija įmonę paragino nenustumti į šalį privatumo, kai skubama pristatyti naują technologiją.
Šią savaitę Europoje vykusioje „Google“ konferencijoje „Zeitgeist“ Ericas Schmidtas teigė, kad tarp visų internetinių paslaugų tiekėjų jo įmonės privatumo politika vartotojams skiria daugiausia dėmesio. „Google“ generalinis direktorius pridėjo, kad „Wi-Fi“ fiasko nepadarė jokios žalos. Panašią išvadą gali padaryti ir kiti. Bet grumtynės dėl privatumo problemų tęsis.
„Niekas tiksliai neįsivaizduoja, kur nustatyti privatumo reikalų internete ribą“, – sako Harvardo teisės mokyklos profesorius Jonathanas Zittrainas. Privatumo komisarams darbo netrūks dar kurį laiką.
