Kaulų-raumenų ligos kamuoja 250 tūkst. lietuvių. (Fotodienos nuotr.)
Vietoj modernių vaistų reumatiniams ligoniams valstybė siūlo neįgaliojo vežimėlį ir pašalpą.
Inžinierius Petras Viškelis prieš pusę metų bedarbių gretas papildė ne dėl pasaulį siaubiančios ekonomikos krizės. Vienoje sostinės gamybos įmonių dirbusį 48 metų vyrą iš pareigų atleido progresuojanti kaulų-raumenų sistemos liga – reumatoidinis artritas. Ne vieną savaitę ligoninėje ir sanatorijoje praleidęs vyras dėl blogėjančios sveikatos buvo priverstas atsisveikinti su darbu, todėl tapo sunkia našta savo šeimai – jam reikia brangių vaistų ir nuolatinės artimųjų pagalbos. Paūmėjus ligai, pats nepajėgia nei apsirengti, nei pasiimti maisto.
Petras – vienas iš 250 tūkst. žmonių Lietuvoje, kenčiančių nuo kaulų-raumenų sistemos ligų. Europoje šiomis ligomis serga maždaug kas penktas žmogus. Dėl šių ligų, palyginti su kitomis ligomis, praleidžiama daugiausia darbo dienų. Dėl jų tiek ES, tiek Lietuvoje išrašoma net iki 49 proc. nedarbingumo pažymų. Šios ligos yra ir viena dažniausių negalios priežasčių. Per 10 metų apie pusė ligonių tampa neįgalūs, iš jų nemaža dalis lieka prikaustyti prie lovos ar vežimėlio. Tai nustatė nepriklausoma organizacija The Work Foundation, 25 pasaulio šalyse atlikusi tyrimą „Pasiruošęs darbui“. Tyrėjai domėjosi, kaip kaulų-raumenų ligos veikia tūkstančių dirbančių žmonių gyvenimą ir kiek jos kainuoja valstybėms.
Finansų ministerijos duomenimis, kaulų-raumenų sistemos ligos Lietuvai kasmet atsieina apie 1,8 mlrd. litų – net apie 2 proc. BVP. Šios išlaidos – tarsi dideliu greičiu riedantis ir kasmet augantis sniego kamuolys, nes kainuoja ne tik vaistai ar ligoninėje praleistos dienos, bet ir pašalpos, ligonių reabilitacija sanatorijose, sumažėjęs darbuotojų produktyvumas ir dėl ligos prarastas darbingumas, galiausiai – neįgaliųjų slauga. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sensta ir daugėja dėl šių ligų darbingumo netekusių žmonių skaičius, šios išlaidos dar didės.
Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovo profesoriaus Algirdo Venalio, ligonių gydymas sudaro tik 30 proc. šių išlaidų. 70 proc. kainos sudaro netiesioginės išlaidos – būtent tai, ką valstybė praranda mokėdama ligos pašalpas ir neįgalumo išmokas. „Tai įrodymas, kad per mažai investuojama į ankstyvą reumatinių ligų diagnostiką ir gydymą. Pavyzdžiui, jei tinkamas gydymas skiriamas po keturių ligos mėnesių, ligos sukelti pažeidimai organizme sudaro tik apie 15 proc., ir žmogus gali apsitarnauti ir dirbti. Jei gydymas skiriamas po trejų metų – ligos pažeidimai sudaro net 70 proc. Tuomet ligonis nebegali dirbti ir jam jau reikia slaugos ir pašalpų“, – aiškino prof. A. Venalis.
Gydymas moderniausiais vaistais – biologine terapija – brangus. Vienam suaugusiajam gydymo kursas metams kainuoja apie 30 tūkst. litų. Tačiau šio gydymo nebūtina taikyti visą gyvenimą. Paprastai pakanka vieno ar kelių kursų ir ligonio būklė smarkiai pagerėja. Tolesnį gydymą galima tęsti ir pigesniais vaistais. Biologinę terapiją Lietuvoje gauna tik 300 ligonių. O pavyzdžiui, JAV ar Danijoje tokį gydymą gauna kas trečias ligonis. „Mūsų šalyje finansavimą moderniausiems vaistams reikėtų padidinti bent dešimteriopai. Nors gydymas brangus, jis atsieina gerokai pigiau nei slaugyti ir išlaikyti neįgaliu tapusį žmogų“, – tikino prof. A. Venalis.
Tos pačios tiesos galioja ir kalbant apie reumatinėmis ligomis sergančius vaikus. Pavyzdžiui, negaudamas gydymo moderniais biologiniais preparatais vaikas ligoninėje vidutiniškai apsilanko 11 kartų per metus. Kiekvienas toks apsilankymas ligoninėje Valstybinės ligoninių kasos įkainotas vidutiniškai 3,5 tūkst. litų. Su vaiku iki 7 metų paprastai į ligoninę guldomas ir vienas iš tėvų. Taigi jis negali dirbti. Vaikui tapus neįgaliam, dar reikėtų pridėti išmoką neįgaliajam ir išlaidas jo priežiūrai (apie 1000 litų per mėnesį), išlaidas vežimėliams ir ramentams bei išlaidas tėvų nedarbingumui apmokėti, jų darbdavių negautas pajamas, nesumokėtus mokesčius. Gausime solidžią sumą. „Kad vaikas užaugęs galėtų save išlaikyti ir netaptų neįgaliuoju, kainuojančiu valstybei beprotiškus pinigus, per mėnesį vaistams, palyginti su visomis gydymo ir slaugos išlaidomis, reikia nedidelės sumos – maždaug 1700 litų“, – sakė reumatinėmis ligomis sergančių vaikų labdaros ir paramos fondo „Sąnariukai“ vadovė Ramunė Saveljevienė, pati auginanti reumatine liga sergančią dukterį.
Užsienio šalių patirtis rodo, kad ankstesnė ligų diagnostika ir gydymas finansinę šių ligų naštą iš tiesų gerokai sumažintų. „Jungtinės Karalystės nacionalinė audito tarnyba suskaičiavo, kad ankstyvą gydymą paskyrus 10 proc. didesnei pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu, daliai, valstybė per metus sutaupytų daugiau nei 122 mln. litų. Vadinasi, būtų mažiau bedarbių, valstybė išduotų mažiau nedarbingumo lapelių. Panašią taupymo formulę galėtume pritaikyti ir mūsų šalyje“, – kalbėjo tyrimo „Pasiruošęs darbui“ bendradarbė Lietuvoje, Vilniaus universiteto profesorė reumatologė Jolanta Dadonienė.
