Kritinis laikas
Vieni žmonės daugiau, kiti mažiau serga priklausomybe nuo metų
laikų kaitos. Ypač kritinis metas yra ruduo. Dienos sutrumpėja, naktys ilgėja,
daugėja tamsos.
Daugeliui tokia metų laikų kaita pasireiškia prasta nuotaika,
dirglumu, dėmesio stoka. Tai gali būti paprasčiausias rudeninis liūdesys,
laikinas sutrikimas.
Pasak psichologų, rudenį sulaukiama daugiausia žmonių,
besiskundžiančių tais simptomais. Ne veltui gydytojai išskiria ypatingą blogos
nuotaikos tipą – sezoninę depresiją.
Visa tai praeina pabendravus su draugais, pailsėjus ar tiesiog
įpratus prie naujo sezono. Tačiau sergant kitokia depresijos forma prislėgta
nuotaika, dažnai kartu su menkavertiškumo ir kaltės pojūčiu, gali tęstis nuo
kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų.
Ateitis atrodo niūri, o kasdieniai įprasti darbai, kuriuos
anksčiau pavykdavo atlikti tarsi savaime, tampa sunkia našta. Be to, dažnai
pasireiškia nerimas, nepaaiškinama baimė, sutrikęs miegas bei apetitas, įvairūs
nemalonūs jutimai kūne. Kai kurie iš šių pojūčių būdingi ir sergant sezonine
depresija.
Pykčio protrūkiai
Labiausiai paplitę bet kokios depresijos požymiai – liūdesys ir
beviltiškumas, nesidomėjimas tais dalykais, kurie anksčiau teikdavo malonumą.
Kenčiantys dėl depresijos žmonės linkę užsidaryti namuose, jie
stengiasi kaip galima rečiau bendrauti su aplinkiniais. Užsitęsęs ilgiau nei dvi
savaites toks liūdesys įspėja apie apnikusią depresiją.
Tai, kad rudenį ir žiemą norisi ilgiau miegoti, – normalu.
Žmonėms, paveiktiems sezoninės depresijos, šis skirtumas išauga iki keleto
valandų. O tai jau nėra gerai.
Sergantieji depresija, net ir išmiegoję 9–10 valandų per parą,
vis tiek visą dieną jaučiasi silpni ir tarsi sudaužyti.
Mokslininkai mano, kad sergant sezonine depresija dirglumas
būna didesnis, negu apnikus nesusijusiai su metų laikų kaita depresijai.
Kenčiantieji nuo sezoninės depresijos gali ne tik pykti dėl menkiausios
priežasties – neretai jiems prasiveržia nekontroliuojami įtūžio protrūkiai.
Amerikiečių psichologų atliktų tyrinėjimų duomenimis, šis
simptomas pasireiškia maždaug 40 proc. sezonine depresija sergančių žmonių.
Pykčio protrūkiai tokius ligonius ištikdavo vidutiniškai 19 kartų per
mėnesį.
Kamuoja alkis
Dar vienas sezoninės depresijos požymis – nuolatinis alkis.
Viena vertus, šaltuoju metų laiku padidėjęs apetitas – normali „sunkiems
laikams“ besirengiančio organizmo reakcija. Kita vertus, nuolatinis alkio
pojūtis – jau negalavimo požymis.
Maždaug 75 proc. sergančiųjų sezonine depresija per žiemos
mėnesius priauga apie 5–8 nereikalingus kilogramus. Normalus sezoninio svorio
didėjimas turėtų būti iki 3 kilogramų.
Mokslininkų manymu, šis sutrikimas atsiranda dėl staiga
sumažėjusio serotonino – hormono, reguliuojančio nuotaiką ir sotumo pojūtį –
kiekio. Todėl sergantieji sezonine depresija nuolat nori valgyti. Kai
pasisotina, pajunta trumpalaikį pakylėjimą ir pagerėjusią nuotaiką.
Daugelis žmonių, kamuojamų sezoninės depresijos, stengiasi
augantį apetitą numalšinti miltiniais gaminiais, makaronais, saldumynais ir
kitais produktais, kuriuose gausu angliavandenių. Taip būna net ir tais
atvejais, kai šie produktai anksčiau nebuvo itin mėgstami. Taip yra todėl, kad
gavusiame daug angliavandenių organizme susikaupia triptofano, o jis išlaisvina
vadinamąjį laimės hormoną serotoniną.
Rezultatas – laikinas nuotaikos pagerėjimas ir papildomi
kilogramai.
Sumažėja darbingumas
Sezoninės depresijos požymiai – ne vien prasta nuotaika,
mieguistumas, silpnumas ar valgymo įpročių pasikeitimas. Sutrinka ir pagrindinės
smegenų funkcijos.
Užklupusi sezoninė depresija iš dalies sumažina gebėjimą
susikaupti, pablogina atmintį ir paveikia bendrą žmogaus darbingumą. Tad nieko
stebėtina, kad spalis ir lapkritis laikomi pačiu neproduktyviausiu
laikotarpiu.
Kadangi sergant depresija prasčiau išsiskiria laimės hormonas
serotoninas, žmogui nebesuteikia pasitenkinimo anksčiau jį džiuginę dalykai.
Be to, nuotaiką pablogina ir kamuojančios lėtinės ligos. Pasak
gydytojų, lėtiniai negalavimai paūmėja rudenį ir pavasarį. Dažniausiai tai būna
opaligės, širdies, sąnarių ir kitos ligos.
Manoma, kad jautriau į metų laikų pasikeitimus reaguoja
vyresnio amžiaus žmonės. Labiau moterys negu vyrai.
Daugiau laimės hormono
Kaip elgtis užklupus sezoninei depresijai? Pusvalandis saikingo
fizinio aktyvumo per dieną padės neliūdėti ir palaikyti gerą formą.
Tyrimai parodė, kad mankštinantis išsiskiria laimės hormonas.
Fizinius pratimus galima pakeisti į darbą sode, namų tvarkymą, pasivaikščiojimą
gamtoje.
Valgyti būtina reguliariai. Kad būtų nuslopintas padidėjęs
apetitas, reikėtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių, ypač šviesiai žalių,
raudonų ir geltonų. Psichologai tikina, kad ryškios spalvos lėkštėje skatina
serotonino gamybą, slopina alkio pojūtį.
Ne visi angliavandeniai kenkia figūrai. Tad rekomenduojama
vartoti rupių miltų gaminius. Jie virškinami ilgai, suteikia sotumo pojūtį.
Pasak specialistų, miegoti reikia tiek, kiek reikalauja
organizmas, bet šių reikalavimų būtina laikytis nuolatos. Todėl reikėtų stengtis
gultis ir keltis įprastu metu. Laiko svyravimas neturėtų būti didesnis kaip
valanda.
Kai kurie žmonės mano, kad sezoninės depresijos simptomus
sumažina kava ir cigaretės. Neva pastarosios ramina, o kava gelbsti nuo
mieguistumo. Iš tiesų ir nikotinas, ir kofeinas gali sutrikdyti nervų sistemą,
sustiprinti dirglumą ir pasunkinti miego sutrikimo problemą.
Saulės šviesos stoka – viena iš pagrindinių rudeninio liūdesio
priežasčių. Tad veiksminga yra šviesos terapija. Tačiau šviesa gydo tik
sezonines depresijas – kitos kilmės depresijoms šio gydymo būdo gali neužtekti
arba jis gali netikti.
PARENGĖ L. ŽUKAITĖ
