Žiūrovų laukia du teatro festivaliai.
Pavasarį, prabudę iš žiemos speigų, į saulę ir į žiūrovus stiebiasi nauji festivaliai. Tendencinga, kad būtent šiuo metų laiku dauguma festivalių savo pavadinimuose išdidžiai įrašo tą patį minėtą žodį „Pavasaris“. Štai ką tik praūžė „Kino pavasaris“, o artimiausiu metu scenoje pasirodys net du teatro pavasariai.
Balandžio 8 d. prasidėjo jau 32-us metus skaičiuojantis „Lietuvos teatrų pavasaris – Kaunas 2010“. Tad visą balandį kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami mėgautis geriausiais ir naujausiais Lietuvos teatrų kūriniais. Čia kiekvienas spektaklį galės išsirinkti pagal asmeninius poreikius, pomėgius bei skonį. Tiesa, reklamuojasi jie gana šykščiai, bet žinomi ir vertinami vardai pamažu jau drumsčia teatro mylėtojų širdis.
Kur kas šaižiau spaudoje nuskambėjo šiuolaikinio Rusijos teatro festivalis „Teatro pavasaris 2010“. Siekdami nesupainioti skaitytojo, pabrėžiame, kad pastarasis pavasaris vyks tik Vilniuje, gegužės 14–16 d. Šio festivalio metu bus parodyti trys spektakliai, ant scenos lips vieni geriausių Maskvos aktorių. Be viso šito, žadama gera nuotaika ir (kažkodėl) ramybė.
Festivalį atidarys nepatogių situacijų komedija „Poniutė, arba Meilės negandos“, pastatyta remiantis A. Averčenko kūrinių motyvais. Spektaklio siužeto pagrindas – meilė ir nesibaigiantys nusivylimai. Juk net jei pagaliau pavyks surasti tikrąją meilę, vis tiek teks ja nusivilti.
Festivalį tęs Sergėjaus Bodrovo vyresniojo pjesė „Popierinė santuoka“. Scenarijų smarkiai pakoregavo tragiška Sergėjaus Bodrovo jaunesniojo žūtis. Dabar daugeliui tampa nebeaiškus pjesės žanras – ar tai karti komedija, ar juokinga drama. Bet nemačius analizuoti neverta.
Festivalį užbaigs gerai lietuviams pažįstama Miro Gavrano komedija „Mano žmonos vyras“. Bus įdomu palyginti, kuo ir kaip pastarasis pastatymas skirsis nuo to, kurį režisavo Kostas Smoriginas.
Skirtingų pavasarių ir įkainiai skiriasi – už rusiško pavasario spektaklius teks mokėti 3–4 kartus brangiau nei už lietuviško. Tačiau kasdien juk nenueisi…
