Daugiau nei pusei vagių įsilaužti į butą pakanka 3–5 minučių (Scanpix nuotr.)
Sociologų apklausti nusikaltėliai tvirtino, kad įprastos apsaugos priemonės jiems ne kliūtis.
Ar įmanoma apsaugoti savo turtą nuo vagių? Kokias apsaugos priemones rinktis, kad jų neįveiktų nusikaltėliai? Į šiuos klausimus geriausiai gali atsakyti profesionalūs vagys.
Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir tyrimų bendrovė „TNS Gallup“ apklausė 386 už vagystes nuteistus asmenis ir išsiaiškino, kad Lietuvoje pavogti svetimą turtą gana lengva, o tai padaryti dažniausiai sutrukdo tik atsitiktinumas. Per apklausą net 59 proc. nuteistųjų teigė, kad apvogti namus paprasta ar net labai paprasta. Vogti sudėtinga tik jauniems, 25 metų neturintiems nusikaltėliams. Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovės ryšiams su visuomene Ernestos Dapkienės, labiausiai stebina tai, kad daugelis įkliuvusių vagių nurodo, jog priemonės, kurias gyventojai naudoja savo turto apsaugai, neveikia. „Profesionalus vagis gali įveikti bet kokius barjerus – toks buvo dažnas atsakymas“, – teigė E. Dapkienė.
Paradoksalu, tačiau imitacinės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, ant namo pakabintos netikros stebėjimo kameros ar matomoje vietoje priklijuoti apsaugos tarnybos lipdukai, tik patraukia ilgapirščių dėmesį – tokiu atveju galvojama, kad jei šeimininkai nori atbaidyti vagis, greičiausiai turi ką saugoti. Kelią gerai suplanuotai ir profesionaliai turto vagystei ne visada užkerta ir tikros apsaugos priemonės. Rakinamos laiptinės, šarvuotosios durys, seifai ar vietos signalizacija – profesionalams viskas įkandama. Daugiau negu pusė (51 proc.) apklaustų nuteistųjų nurodė, kad įsilaužti į butą jiems prireikia 3–5 minučių, apie 12 proc. tai sugeba padaryti per 10–15 minučių. Beje, prie šarvuotųjų durų, palyginti su paprastomis, profesionalūs vagys dažniausiai sugaišta tik pusantros minutės ilgiau. Sudėtingiausiomis apsaugos priemonėmis vagys laiko signalizacijas, stebėjimo kameras ir didelius seifus
Budrūs kaimynai – kliūtis vagims, tačiau ir juos įmanoma apmulkinti. Viena tragikomiška istorija: išsiaiškinę, kad šeimininkai išvyko atostogauti, vagys ne tik išnešė brangų turtą, bet ir dvi savaites gyveno bute, tuštino maisto atsargas ir naikino brangių alkoholinių gėrimų kolekciją. Kaimynams gerai informuoti nusikaltėliai prisistatė tolimais šeimininkų giminaičiais.
Įkliuvusiems vagims atskleidus savo darbo metodus paaiškėjo, kad profesionalios vagystės primena gerai suplanuotas operacijas. Profesionaliai vagystei ruošiamasi iš anksto: pasirenkama auka, apie ją surenkama informacija, įvertinamas būsimas grobis. Vien vagystės planą sudaro trys etapai: stebėjimas, sekimas ir vadinamasis nakolas, kai auką pažįstantis asmuo vagims suteikia informaciją apie turtą. Kad vagystė pasisektų, profesionaliems vagims reikia žinoti, kada namuose nebūna šeimininkų, kokias apsaugos sistemas jie yra įrengę, kokios jų pajamos ir kiek bei kokio turto jie gali turėti.
Suplanuotą vagystę paprastai atlieka 2–3 nusikaltėliai. Vienas jų, vadinamas šucheriu arba striomu, per vagystę stebi aplinką, nukreipia kaimynų dėmesį ir, jei kyla pavojus, įspėja savo bendrus. Likusieji tuo metu laužiasi į būstą ir ieško vertingų daiktų.
Vagys taip pat tikino, kad žmonės gana lengvai nuspėjami ir vertingus daiktus ar pinigus slepia įprastose vietose. Pusė respondentų nurodė, kad savo grobį aptinka drabužių spintose, 46 proc. – seifuose, o 23 proc. – lovose. Tiesa, vagys aptinka net ir iš pirmo žvilgsnio netikėtose vietose paslėptus daiktus. Įsilaužę į namus, jie nepamiršta apieškoti šaldytuvo, maisto produktų, orkaitės, knygų, gėlių, paveikslų, ventiliacijos angų ir kitų vietų. Rimtesne kliūtimi vagims gali tapti tik į sieną įmontuotas ar daug sveriantis seifas, kurį sunku išsinešti. Tačiau tokių pasitaiko retai. „Seifai dažniausiai būna juokingi, daugumą jų galima tiesiog išnešti. Žmonėms svarbiausia juos užrakinti, o kad yra lengvai išnešami, nepagalvoja“, – teigė vienas tyrimo dalyvis. Beje, net ir banke laikomi pinigai gali pradingti, jeigu šeimininkas namuose palieka banko kortelę su apsaugos kodais ar prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos informaciją.
Vis dėlto, kaip rodo pats apklausos faktas, net ir suplanuotos vagystės ne visada baigiasi sėkmingai, todėl vagys atsiduria už grotų. Kaip teigė nuteistieji, vagystei dažniausiai sutrukdo netikėtai įsijungusi signalizacija, budrūs kaimynai ir netikėtai grįžę šeimininkai. E. Dapkienės teigimu, norėdami apsisaugoti nuo vagių profesionalų, ir patys žmonės galėtų būti atidesni bei nesigirti turimais daiktais, turtais, artimiausiais planais. Taip pat pravartu įspėti ir savo atžalas, kad jie per dažnai nesigirtų tuo, ką turi tėvai, ir netyčia netaptų ilgapirščių informatoriais. Žinoma, draudikai linkę priminti ir apie savo vaidmenį siekiant apsaugoti namus bei turtą.
