Vyriausybė jau nusileido
Akušeriams-ginekologams, kuriems nepriimtina daryti nėštumo
nutraukimo operacijas, netrukus tikriausiai bus lengviau atsispirti gydymo
įstaigos administracijos ar kolegų spaudimui.
Maža to, prieš abortus nusistatę būsimieji ginekologai galbūt
galės apskritai nesimokyti atlikti šios procedūros.
Praėjusią savaitę Bažnyčios spaudžiama Vyriausybė priėmė
atitin-
kamas Medicinos praktikos ir Pacientų teisių bei žalos sveikatai
atlyginimo įstatymų pataisas. Jose numatyta galimybė gydytojams iš anksto
pareikšti savo įsitikinimus. Jie turi informuoti, kurie gali atlikti nėštumo
nutraukimo procedūrą.
Iki šiol gydytojai irgi turėjo galimybę rinktis, daryti abortus
ar ne, tačiau ji buvo teorinė, neįteisinta įstatymu. Akušerių-ginekologų etikos
kodeksas gydytojams leido nedaryti abortų, jeigu tai prieštarauja jų moraliniams
ar religiniams įsitikinimams.
Apsisprendusieji neatlikti tokių procedūrų apie tai žodžiu
informuodavo įstaigos administraciją ir kolegas. Kitaip sakant, nepriimtino
darbo jie išvengdavo bendru susitarimu.
Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas
ginekologijai Albinas Ivonaitis sakė, kad iš 18 akušerių-ginekologų abortų
nedaro keli gydytojai. Jis patikino, kad ligoninės administracija niekada nedarė
ir nedaro spaudimo tokiems medikams.
Pasak pavaduotojo, dėl to nekyla nesutarimų ir tarp pačių
ginekologų. Nedarantieji nėštumo nutraukimo procedūrų gydytojai dirba juos
pakeitusio kolegos darbus.
A.Ivonaitis neslėpė, kad nė vienas gydytojas nenori daryti
abortų. Daugeliui tai – nemaloni pareiga.
„Mūsų valstybėje moteris turi teisę į abortą. Panevėžio
ligoninė yra valstybinė, todėl negalime neteikti tokios paslaugos“, – kalbėjo
jis.
Tačiau ne visose ligoninėse gydytojams pavyksta gražiai
susitarti. Kai kuriose dėl to kyla nesutarimų.
Bažnyčia teigia, kad panašių dalykų būtų išvengta įstatymu
įteisinus galimybę gydytojams atsisakyti žudyti dar negimusią gyvybę.
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pritaria, kad
valstybė turėtų gerbti medikų, kurie dėl religinių ar moralinių įsitikinimų
nenori daryti nėštumo nutraukimo, valią.
Tačiau dalis medikų neigiamai vertina Bažnyčios kišimąsi į
valstybės reikalus. Jie sako, kad panašiomis įstatymų pataisomis pamažu einama
prie abortų uždraudimo šalyje.
Minėtų dviejų įstatymų pataisos dar bus svarstomos Seime.
Kenkia ir gydytojo sveikatai
Panevėžio ligoninės akušeris-ginekologas 38 metų Žydrūnas
Janušauskas vienas iš tų dviejų trijų gydytojų, kurie neatlieka nėštumo
nutraukimų. Jis per savo darbo praktiką apskritai nėra padaręs nė vieno
aborto.
Žinomas mieste ginekologas sako, kad yra labai dėkingas
ligoninės vadovams ir kolegoms už supratimą. Mainais jis stengiasi perimti kuo
daugiau darbų iš tų, kuriems tenka daryti abortus.
Ž.Janušauskas svarsto, kad, matyt, visi gydytojai, kurie nedaro
abortų, morališkai jaučiasi skolingi kolegoms. Jis įsitikinęs, kad visiems
gydytojams tai yra labai nemalonus, o dažnai ir dvasines kančias sukeliantis
darbas.
„Kai kalbama apie abortus, dažniausiai akcentuojama žala moters
sveikatai. Iš tiesų ji yra didelė. Tačiau tokią pat žalą, tik ne fizinę, o
dvasinę, patiria ir gyvybę nutraukiantis gydytojas. Jam tenka gyventi su tam
tikra moraline našta, tai neigiamai veikia dvasinę sveikatą“, – kalbėjo
specialistas.
Ž.Janušauskas savo misiją supranta kaip teikti pagalbą
pacientams. O nutraukti nėštumą, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina dėl
medicininių indikacijų, nėra pagalba.
„Nėštumas yra Dievo dovana. Manau, kad moteriai geriau palikti
kūdikį gimdymo namuose, nei nužudyti užsimezgusią gyvybę“, – tvirtino jis.
Ž.Janušauskui nepriimtina, kad Lietuvoje abortai atliekami
bendro profilio ligoninėse, o ne specializuotose įstaigose, kaip kad daroma
užsienyje. Jo manymu, nemoralu, kai tas pats gydytojas vieną dieną priima
gimdymą, o kitą jau žudo užsimezgusią gyvybę.
Pasak ginekologo, užsienyje abortus atliekantiems gydytojams
mokami gerokai didesni atlyginimai. Tai – vis šiokia tokia kompensacija. O pas
mus ginekologų darbo užmokestis nepriklauso nuo to, ar jie atlieka nėštumo
nutraukimo procedūras, ar ne.
Beje, Lietuvoje valstybinėse ligoninėse moterys už abortus moka
ne tokius jau mažus pinigus – 320 litų.
Apsispręsti padėjo ir ultragarsas
Ilgai Panevėžio ligoninėje dirbęs 70 metų Jonas Romualdas
Slyvauskas dabar yra Pasvalio ligoninės gydytojas. Daryti abortus ginekologas
atsisakė prieš daug metų, dar dirbdamas Panevėžio ligoninėje.
„Kai tik atsirado galimybė atsisakyti, ir nebedariau“, – teigė
jis.
Tarybiniais laikais ginekologui teko daryti nemažai nėštumo
nutraukimo procedūrų. Pasak gydytojo, laimei, kad gydytojai dirbo rotacijos
principu – tam tikrą laiką Akušerijos skyriuje, tam tikrą laiką – Ginekologijos,
taigi tų nemalonių procedūrų daryti nuolat nereikėjo.
Lietuvos nepriklausomybės pradžioje J.R.Slyvauskui teko metus
padirbėti Alžyre. Gydytojas džiaugėsi, kad ten atsikvėpė nuo nemalonios
pareigos. Mat šioje šalyje abortai buvo uždrausti.
Atsiradus modernesnei medicinos aparatūrai, echoskopams,
gydytojas, monitoriuje matydamas vaisių, vis dažniau ėmė galvoti, kaip žiauru jį
žudyti.
„Rodydavau vaisiaus nuotraukas moterims, nusprendusioms
nutraukti nėštumą. Vienos pamačiusios persigalvodavo, kitos apsiverkdavo, dar
kitos prašydavo jų dar labiau netraumuoti, nes ir taip sunku“, – pasakojo
jis.
J.R.Slyvauskas niekada nebuvo kategoriškas abortus darančių
moterų atžvilgiu. Pasak gydytojo, neteisinga visas smerkti, neįsigilinus į
kiekvienos situaciją. Jo darbo praktikoje pasitaikė ir tokių nėštumą
nutraukiančių pacienčių, kurioms gydytojas, švelniai tariant, užuojautos
nejautė.
Gydytojas mano, kad pageidaujančią aborto moterį prieš tai
turėtų konsultuoti psichologai, socialiniai darbuotojai ir pasistengti jai
padėti išspręsti problemas, dėl kurių ji nenori gimdyti.
Ginekologas pritarė kolegos Ž.Janušausko nuomonei, kad abortai
neturėtų būti atliekami toje pat klinikoje.
J.R.Slyvauskas, paklaustas, ar ligoninės administracija ir
kolegos suprato jo atsisakymą nedaryti nėštumo nutraukimo procedūrų, atsakė, kad
tiek iš vienų, tiek iš kitų buvo tam tikro nepasitenkinimo.
„Spaudimo būta, bet ne tokio, kad negalėčiau atsilaikyti“, –
kalbėjo jis.
Beje, nėštumo nutraukimų dėl moralinių įsitikinimų tuo metu
nedarė ir tuometis Akušerijos skyriaus vedėjas Petras Knizikevčius.
„Jam, kaip vedėjui, buvo lengviau išvengti tokio darbo nei
eiliniams gydytojams“, – mano J.R.Slyvauskas.
Vyskupui pasako daugiau
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas „Sekundei“ sakė, kad
Bažnyčia siekia apginti tikinčių gydytojų teisę atsisakyti daryti abortus. Pasak
vyskupo, Dievą tikinčiam žmogui nutraukti užsimezgusią gyvybę yra nuodėmė.
J.Kauneckas mano, kad galimybė gydytojams, taip pat ir
būsimiems, atsisakyti daryti nėštumo nutraukimą turėtų būti įteisinta įstatymu.
„Man gydytojai, beje, ir iš Panevėžio, skundžiasi, kad atsisakę
daryti abortus sulaukia savo viršininkų ir kolegų priešiškumo“, – teigė aukštas
dvasininkas.
Plačiau skaitykite 2010 m. spalio 12 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
Nuotr. Diskusijų objektas. Nesutariama, ar
galimybė ginekologams atsisakyti daryti abortą turėtų būti įteisinta
įstatymu.
