Ekonomistė norėtų mirti
Lietuvoje vietos yra tik senukams, taip būtų galima perfrazuoti
Oskarą pelniusio režisierių Coenų filmo pavadinimą. Statistikos departamento
duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas – 60-ies metų ir vyresnis.
Sociologai prognozuoja, jog dar po poros dešimtmečių senjorai sudarys bent
trečdalį šalies gyventojų.
Skaičiuojama, jog šiuo metu vieną pensininką išlaiko trys
darbingo amžiaus asmenys.
Apie dabartinių senjorų gyvenimą 2030-ųjų pensininkai
veikiausiai kalbės su pavydo gaidele, mat juos išlaikys kur kas mažesnis būrys
mokesčių mokėtojų. Tikėtina, kad tuomet vienam pagyvenusiam asmeniui teks jau
tik du darbingo amžiaus žmonės.
„Kadangi aš 2030-aisiais jau būsiu sena, norėčiau iki tol
numirti, nes nelabai suprantu, kas man mokės pensiją ir iš ko turėsiu
išgyventi“, – makabriškai pajuokavo tuomet jau pensininkė būsianti ekonomistė
Aušra Maldeikienė.
Pasinaudojusi „Sodros“ internetinėje svetainėje skelbiama
skaičiuokle, universiteto docentė, gaunanti didesnį nei vidutinį darbo
užmokestį, apskaičiavo 2024-aisiais išėjusi į pensiją iš valstybės gausianti 820
Lt.
Šiuo metu, anot ekonomistės, bent 23 proc. dirbančių šalies
žmonių tegauna minimalų atlygį, siekiantį maždaug 700 Lt.
Patarimų nebeturi
A.Maldeikienė guodžiasi turinti nors kokią senatvės alternatyvą
– išnuomosianti butą Vilniuje ir pasitrauksianti į sodybą kaime auginti
daržovių.
„Neįsivaizduoju, kaip gyvens neturintieji ką nuomoti“, –
pripažįsta docentė.
Kaip pačiam apsirūpinti, kad, sąžiningai dirbant ir kas mėnesį
atseikėjant duoklę valstybei, sulaukus senatvės užtektų ne tik duonai, bet dar
ir sviestui, ekonomistė pripažįsta neturinti patarimo.
Prieš septynerius metus išleidusi pirmąją knygą, prieš
penkerius antrąją, kuriose aiškino, kaip reikia taupyti pensijai, dabar
A.Maldeikienė neslepia tegalinti patylėti: „Sodra“ neįgali išlaikyti augančio
būrio pensininkų, kaip panacėja siūlomi investiciniai pensijų fondai,
ekonomistės nuomone, dažniausiai pelningi tik patiems jų valdytojams.
„Iš vidutinio 1500 Lt uždarbio vos galima pragyventi, nebeliko
iš ko taupyti. Vadinasi, reikia kažką daryti su valdžia. Jei visuomenė į ją ir
toliau rinks šokančius ir dainuojančius, tegul nusižudo nesulaukę pensijos“, –
pareiškė A.Maldeikienė.
Pensijas siūlo apmokestinti
Jei mokesčių sistema nebus koreguojama, A.Maldeikienės nuomone,
apie mirtį nesulaukus 2030 m. pamąstys ne vienas būsimasis pensininkas.
Ekonomistės nuomone, gelbėjimosi ratu galėtų tapti išplėstas
mokesčių mokėtojų būrys.
„Dirbantieji pagal autorines sutartis senus žmones išlaikyti
pradėjo tik nuo pernai. Kažkodėl iki 2009-ųjų jie buvo privilegijuotoji klasė,
atleista nuo mokesčių. Dabar gi turime tokią nuostabią grupę, vadinamuosius
patentininkus. Daugumos dirbančiųjų pagal verslo liudijimus pajamos gerokai
didesnės nei kitų. Jiems mokesčiai mažesni, bet ar iš tiesų turguje apsiperkame
gerokai pigiau“, – svarsto A.Maldeikienė.
Ekonomistės nuomone, nei morališkai, nei ekonomiškai
nepateisinama, kad Lietuvoje mokesčiai atskaičiuojami nuo minimalaus uždarbio,
tačiau pensijos neapmokestinamos.
„Nesuprantu, kas blogo įvyktų, jei pensininkai mokėtų
mokesčius? Yra pensininkų, kurių metinės pajamos viršija milijoną litų“, – būdą,
kaip papildyti „Sodros“ biudžetą, siūlo A.Maldeikienė.
Didinti mokesčių naštą dirbantiems žmonėms ir taip būsimuosius
senjorus gelbėti nuo skurdo ekonomistė nebemato galimybių. Ji įsitikinusi:
uždirbančiajam 1500 Lt nebeįmanoma sumokėti valstybei daugiau, nei dabar
moka.
Kad šalies ekonomika per ateinančius dešimtmečius kilstelėtų
tiek, jog išgelbėtų nuo skurdo visą gyvenimą mokesčius mokėjusius pensininkus,
A.Maldeikienė pripažįsta nematanti prošvaisčių, jei emigracijos mastai nemažės.
„Man keista girdėti kalbas, kad emigruoja nekvalifikuoti
piliečiai. Praėjusiais metais vidutinis emigrantas buvo 29-erių vyras, turintis
arba artimiausiu laiku planuojantis kurti šeimą, baigęs tris aukštosios mokyklos
kursus. Toks statistinis vidurkis rodo, kad emigruoja labai daug baigusiųjų
vidurinę, turinčiųjų netgi magistro diplomus. Galų gale tris aukštosios kursus
baigusį žmogų pavadinti neišsilavinusiu man niekaip neapsiverstų liežuvis“, –
teigė A.Maldeikienė.
Pasak jos, mokslo žmones paleidžianti Lietuva lieka su pigia
nekvalifikuota darbo jėga, nesugebančia pasirūpinti artėjančia senatve.
Senjorų žema savivertė
Statistiniai duomenys skelbia, jog Lietuvoje 55–64 metų
gyventojų užimtumo lygis viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Praėjusiais metais šalyje dirbo per 180 tūkst. pagyvenusių
žmonių, tai yra 51,6 proc. 55–64 m. Lietuvos piliečių. Sulaukusiųjų 65 m.
tebedirbo 5,3 proc. šalies gyventojų. Europos Sąjungoje tokio amžiaus dirba 4,7
proc. žmonių.
Kol Lietuvos senjorai triūsia bandydami prisidurti prie
pensijų, europiečiai aktyviai naudojasi informacinių technologijų privalumais.
Praėjusiais metais Europos Sąjungoje kompiuteriais naudojosi 26, internetu – 23
procentai 65–74 metų gyventojų. Lietuvoje į senjorų namus naujausios
technologijos žengia iš lėto. Skaičiuojama, kad šiemet kompiuteriu naudojosi 10,
internetu – 9,6 proc. 65–74 m. Lietuvos piliečių.
Panevėžyje pagyvenusius žmones lankančios „Saulės grupės“ savanorė Aušra
Balčiūnaitė teigia pastebėjusi esminį Lietuvos senjorų skirtumą nuo bendraamžių
europiečių – menką savęs vertinimą.
Plačiau skaitykite 2010 m. spalio 11 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Save nurašo. Socialiniai
darbuotojai pastebi esminį Lietuvos senjorų skirtumą nuo bendraamžių europiečių
– menką savęs vertinimą. Manoma, kad tokiam požiūriui susiformuoti didesnę įtaką
turi ne ekonominė pensininkų padėtis, o visuomenėje gajus jaunystės kultas.
