Naujasis elitas
Ant vaizdingos marių pakrantės sovietmečiu įsikūrusio
prabangaus „Ekrano“ profilaktoriumo elitinę klientūrą pakeitė benamiai.
Remonto reikalaujančioje buvusioje sanatorijoje pirmąją naktį
praleidę Panevėžio nakvynės namų gyventojai vakar kraipė galvas bandydami
įsivaizduoti, kokia anų laikų prabanga leido sau mėgautis aukštuomenė.
Įsijausti į visuomenės grietinėlės gyvenimą benamiams ir
konteinerių sanitarams laiko bus į valias. Iš varganų Nakvynės namų Teatro
gatvėje į taip pat apleistą buvusį profilaktoriumą varguoliai iškraustyti miesto
centre panūdus įkurti vadinamuosius grupinio gyvenimo namus, tai yra dar vieną
laikiną prieglaudą vaikams iš socialinės rizikos šeimų.
Nors buvusio profilaktoriumo patalpų didybę sunaikino laikas ir
pro kiaurą stogą varvantis vanduo, tačiau Nakvynės namuose įpratusiems ankštai
gyventi varguoliams apsilupusios sienos – nė motais. Nuo šiol maždaug 50
nuolatinių Nakvynės namų gyventojų ir tik pernakvoti ateinančių konteinerių
sanitarų valdos – apie 800 kvadratinių metrų.
Gyvens kaip sanatorijoje
Nakvynės namuose liepą susituokusi pusamžių benamių pora
džiūgavo gavusi dvivietį kambarį ne tik su patogumais – vonia ir tualetu, bet ir
su balkonu bei atsiveriančiu vaizdu į pušyną ir marias. Tokios gyvenimo sąlygos
porelei per mėnesį kainuos 39 litus.
Aldona prisistačiusi Nakvynės namų gyventoja neslėpė, kad po
15-os draugystės metų oficialia žmona ryžosi tapti tik tam, kad pagerintų
gyvenimo sąlygas – sutuoktiniams leidžiama apsigyventi kartu.
„Bet Nakvynės namuose Teatro g. tegavome kambarėlį antrame
aukšte, o virtuvė – pirmame, tualetas ir dušai buvo bendri. O čia gyvensime kaip
bute. Ir grindys linoleumu ištiestos, o ten buvo medinės ir išpuvusios“, –
šluotą paėmusi tvarkėsi Aldona.
Už tai, kad prieš porą metų tapo Nakvynės namų gyventojais,
Aldona kaltina sunkmetį. Abu su vyru dirbo „Ekrano“ gamykloje, vėliau – „Linų“
kombinate, tačiau pramonės gigantai bankrutavo. Kurį laiką vyras dar sukosi
statybose, bet ir iš jų buvo atleistas.
„Kai abu turėjome darbus, už 350 litų nuomojomės „rožyne“ namą
be patogumų. Likę bedarbiais, netekome ir pastogės“, – „Sekundei“ pasakojo
Aldona.
Kaip tikino moteris, dabar juodu su vyru maitina miškas –
vasarą pardavinėja uogas, rudenį – grybus.
„Čia kokios puikios sąlygos! O kokia gamta graži! Koks
skirtumas, kad miesto pakraštys, už tai – kokia ramybė“, – apleistą rojaus
kampelį benamiams patikėjusiai miesto Savivaldybei dėkojo 66-erių Kęstutis
Bagdonas.
Po kojos amputacijos iš neįgaliojo vežimėlio nepakylantis
vyriškis Nakvynės namuose gyvena jau antrus metus. Socialinės paramos centras
tvarko jo dokumentus, kad K.Bagdonas gautų vietą globos namuose. Dabar, kai
varguolius įkurdino buvusiame profilaktoriume, vyras kraustytis kitur nebenori.
Konkuruos dėl vaikų
Nakvynės namai užims maždaug pusė buvusio profilaktoriumo.
Kitoje dalyje jau ne vienerius metus veikia Priklausomybės ligų centras, kur nuo
įvairiausių priklausomybių gniaužtų nuolatos vaduojasi maždaug 20 pacientų.
Pasak Socialinės paramos centro direktoriaus Valdemaro
Misevičiaus, nuošaliame ir vaizdingame miesto kampelyje benamiai įkurdinti ne
todėl, kad jų gyvenimo sąlygos Teatro g. buvo prastos.
Anot jo, centras plečia veiklą įkurdamas naują paslaugą –
benamių atlaisvintose patalpose Teatro g. numatyta įkurti vaikų grupinio
gyvenimo namus. 14-os vietų laikinajai vaikų prieglaudai numatyta skirti maždaug
600 kvadratinių metrų.
Rekonstrukciją numatyta baigti iki metų pabaigos. Ji atsieis
maždaug 1,5 mln. litų. Iš jų iki 200 tūkst. litų turės skirti Savivaldybė, kita
dalis – Europos Sąjungos lėšos.
V.Misevičius sutinka, kad centro numatyta nauja paslauga
dubliuosis su taip pat Savivaldybei pavaldžių Laikinųjų vaikų globos namų
veikla.
„Jie vadinami Laikinaisiais, mes – Grupinio gyvenimo namais.
Veikla gal šiek tiek bus panaši. Kaip dalinsimės klientais, žiūrėsim“, – aiškino
V.Misevičius.
Politikų įkaitai
Kam Panevėžiui prireikė dar vienos įstaigos, vaikams
suteiksiančios tik laikiną prieglobstį, Savivaldybės Socialinio skyriaus vedėjas
Viktoras Michailovas negalėjo atsakyti.
Anot jo, ar daugelį metų veikę Laikinieji vaikų globos namai
nebus paaukoti dėl besiplečiančio Socialinės paramos centro, lems politinis
sprendimas.
„Kaskart pasikeitus valdančiajai daugumai mums tenka nukentėti,
nors, atrodo, dirbame tikrai neblogai“, – svarstė Laikinųjų globos namų
direktorė Aida Žygelienė.
Pasak jos, 20 vietų turinti įstaiga visiškai tenkina Panevėžio
poreikius.
„Niekada nestovi už durų eilės vaikų. Tik vasarą jų priėmėme
keliais daugiau nei turime vietų, bet taip, kad įstaiga būtų perpildyta ir
vaikai nebesutilptų, nėra buvę“, – steigiama dar viena prieglauda stebėjosi
A.Žygelienė.
Direktorės nuomone, atokiau nuo centro, J.Janonio g.,
įsikūrusius globos namus būtų racionalu išplėsti išperkant butus iš tame pačiame
pastate esančių gyventojų.
„Įstaiga vieta strategiškai labai patogi – psichologiškai
pažeistiems vaikams geriau gyventi už miesto, kad nekristų į akis“, – pastebi
A.Žygelienė.
Miestas pasirūpins kaimu
Į Laikinuosius vaikų globos namus nusitaikiusi buvo sausį nuo
miesto valdžios olimpo nustumta valdančioji dauguma. Tuometė vicemerė Zita
Kukuraitienė garsiai kalbėjo apie planus įstaigą perkelti į Socialinės paramos
centro patalpas.
Tokius užmojus palaikė ir tuometėje, ir dabartinėje koalicijoje
esanti partija Tvarka ir teisingumas. Užkulisiuose kalbėta, jog po pertvarkos
įstaigos vadovu liktų centro direktorius „tvarkietis“ V.Misevičius. Globos namų
pastatą J.Janonio g. buvo numatyta parduoti.
Pasikeitus valdančiajai daugumai planų sunaikinti Laikinuosius
globos namus atsisakyta, tačiau buvusiems užmojams įgyvendinti jau gauta Europos
Sąjungos parama.
„Laikinieji globos namai tenkina Panevėžio poreikius ir dviejų
analogiškų įstaigų nereikia.
Taupančiai Savivaldybei išlaikyti dar ir grupinius vaikų namus
būtų per didelė prabanga“, – pertvarkos prasmės nemato Savivaldybės
administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė.
Valdininkė irozinuoja, kad miesto Savivaldybė stengiasi ir
lėšas investuoja dėl rajono gyventojų. Mat prieš kurį laiką rajono Savivaldybė
kreipėsi į miestą prašydama laikinai apgyvendinti jos teritorijoje gyvenančius
ir tėvų neprižiūrimus vaikus.
„Išeitų, kad miestas kuria paslaugą rajonui“, – „Sekundei“
teigė A.Grainienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
