Sumušė rekordą
Tiek įmonių ir organizacijų parodoje „Expo Aukštaitija“
nedalyvaudavo net ekonominio pakilimo laikais. Penkioliktą kartą organizuojamame
renginyje pristatoma veikla – nuo paslaugų, švietimo įstaigų iki prekybos,
gamybos ir net žemės ūkio.
Parodos organizatoriai sako neslėpę nuostabos, kai sužinojo,
kad šiemet bus dvigubai daugiau dalyvių nei praėjusiais metais. Vėliau
pabandžiusiems užsiregistruoti verslininkams teko nusivilti – didžiulėje „Cido“
arenoje jiems vietų nebeliko.
„Praėjusiais metais džiaugėmės turėdami 90 dalyvių ir manėme,
kad tai geras rezultatas, šiemet jų yra jau 170, o dar 30 nepateko. Tai rodo,
kad ekonomika atsigauna. Tačiau didžiausia parodos sėkmę nulėmė pakeistas jos
laikas. Parodą atsisakyta susieti su miesto gimtadieniu. Todėl visi verslininkai
gali dalyvauti. Tokiu metu Lietuvoje nevyksta didelių parodų, išskyrus
specializuotas parodas Vilniuje ir Kaune. Reklama, darbas, prasidėję prieš
pusmetį, taip pat davė vaisių – turime rekordinį skaičių dalyvių, nors to net
neplanavome“, – kalbėjo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR)
direktorius Visvaldas Matkevičius.
„Expo Aukštaitija 2010“ pritraukė ne tik verslininkus, bet ir
politikus. Jie parodos atidarymo proga vieni po kito lipo ant scenos sakyti
sveikinimo kalbų. Aukščiausio rango politiku parodoje buvo švietimo ministras
Gintaras Steponavičius. Jis savo dalyvavimą susiejo su švietimo įstaigomis,
kurių parodoje buvo gausu.
Dominuoja mažieji
Šiemet išliko tos pačios tendencijos: didžiąją dalį parodai
skirto ploto užima smulkiosios įmonės, jos pristato savo paslaugas ir
produkciją. Išimtimi tapo tik miesto įmonės – „Panevėžio energija“ ir
„Aukštaitijos vandenys“. Maždaug pusė parodos dalyvių yra Panevėžio bendrovės
arba įstaigos, o kita dalis – šalies miestų, Latvijos ir Estijos įmonės.
Didžiulio verslininkų dėmesio sulaukusi paroda kai kuriems jos
dalyviams ir organizatoriams sukėlė optimistines nuotaikas.
„Po didelės krizės daug kas nustebo, kad turime tiek daug
išsilaikiusių ir sėkmingai dirbančių įmonių. Per informavimo priemones girdime,
kad blogai, bet pasižiūrėjus čia atrodo, kad taip nėra. Šiemet ekonomika užima
geresnes pozicijas. Ypač tos įmonės, kurios bendradarbiauja su užsienio
kompanijomis, kurios eksportuoja. 2008-ieji ir 2009-ieji buvo tarsi šokas įmonių
vadovams. Staigus kritimas davė impulsą optimizuoti išlaidas, pakeisti gamybos
valdymo sistemą. Įmonės susitvarkė su situacija ir sugebėjo išgyventi“, –
džiūgavo Panevėžio PPAR prezidentas ir „Lietkabelio“ vadovas Sigitas
Gailiūnas.
Pasak verslininko, sunkmečiu įmonėms labiau reikia būti
matomomis, todėl daugelis įvertina parodų galimybes.
„Čia yra puiki galimybė išsiskirti iš konkurentų, tai duoda
impulsą ir turi įtakos, todėl ir dalyvaujama parodoje. Kadangi „Expo
Aukštaitija“ organizuoja Panevėžio PPAR, kurie jungia prekybą, pramonę, amatus
ir žemės ūkį, ji yra labai plataus diapazono. Kitos parodos labai
specializuotos“, – pranašumus vardijo S.Gailiūnas.
Konfiskuotų daiktų aukcionas
Parodos lankytojai patys gali įsitikinti, kad įmonių ir
paslaugų įvairovė šiemet itin didelė: čia gausu žinomų prekių ženklų ir tokių,
kurie Lietuvoje pristatomi pirmą kartą. Šalia kosmetiką ar buitinę chemiją
pristatančių stendų ekspozicijas įsirengę mėsos pardavėjai ar aukštųjų
technologijų gaminius demonstruojantys verslininkai.
Be įmonių siūlomų paslaugų bei gaminių, parodoje galima
susipažinti ir su švietimo įstaigų, valstybinių institucijų veikla.
Šiais metais, kaip ir pernai, daug dėmesio sulaukė muitininkų
aukcionas – azartiški pirkėjai graibstyte graibstė konfiskuotus daiktus.
Muitininkai ne tik surengė aukcioną, bet ir eksponavo tai, kas konfiskuota,
supažindino, kaip išradingi kontrabandininkai į Lietuvą gabena prekes.
Parodoje vietos atsirado ir Nacionalinio kraujo centro
palapinei, iš jos medikai agitavo lankytojus tapti donorais.
Sutikti panevėžiečiai teigė pastebėję, kad šiemet dalyvauja
gerokai daugiau įmonių nei praėjusiais metais, tačiau juos nustebino, kad
lankytojų nėra gausu.
„Šiemet yra daugiau įvairesnių ir įdomesnių dalykų, pavyzdžiui,
kosmetikos, įvairių papuošalų. Negaliu pasakyti, ar paroda geresnė nei
praėjusiais metais, bet joje visko daugiau“, – pastebėjimais dalijosi
panevėžietė Ligita.
Kiti miestiečiai apgailestavo, kad paroda yra rengiama darbo
metu ir veikia tik iki 19 valandos.
„Draugai norėtų apsilankyti, bet jie dirba iki 18 valandos, o
kol nusigaus iš kitos miesto pusės, nedaug laiko liks pasižvalgyti“, – paaiškino
Indrė.
Tikimasi, kad daugiausia lankytojų parodoje dalyvaus paskutinę
renginio dieną – šeštadienį. Paro-dą Panevėžio PPAR organizuoja kartu su miesto
Savivaldybe.
Alternatyvi energija
Parodoje „Expo Aukštaitija 2010“ vykstančiame verslo forume
pagrindine tema tapo alternatyvios energijos plėtros galimybės. Vėjo jėgainės,
saulės energijos ir biokuro panaudojimas – visos šios idėjos yra gvildenamos
parodos ir investuotojų forumo metu.
„Jau yra šioje srityje besisukančių įmonių. Kai kurios dar tik
pradeda veiklą, o ja ypač daug bendrovių domisi – planuoja eiti ta linkme. Tai
duos naudą ne tik įmonėms, bet ir gyventojams, kurie galės pasinaudoti tuo, kas
sukuriama, ir taip galės atpiginti elektros ir šilumos energiją. Paroda – tai
renginys, kuriame galima paskleisti, ką verslininkai mato, kokios perspektyvos
ir ko galime tikėtis“, – apie Panevėžio verslo plėtros galimybes pasakojo
S.Gailiūnas.
PPAR prezidentas teigė, kad alternatyvi energetika – vis dar
nauja Lietuvai sritis, todėl verslininkai, susijungę į asociacijas, bendroves,
kartu su užsienio įmonėmis ateityje turėtų pradėti rengti bendrus projektus.
Įrodinėjo pranašumus
Kad alternatyvi energija – ne tik ateities, bet ir dabarties
verslas, įrodinėjo saulės kolektoriais prekiaujančios Šiaulių įmonės atstovas.
Jis pasakojo sulaukęs didžiulio susidomėjimo.
„Iš pradžių į kolektorius buvo žiūrima labai įtariai, nes tada
energija buvo pigi. Elektra kainavo 26 centus, o dujos – 50 centų. Pirmąją
siuntą pardavinėjome dvejus metus. Kai energija pabrango, pradėjo keistis
požiūris, o pastaruoju laiku žmonės pradėjo taupyti“, – kalbėjo šešerius metus
saulės kolektoriais prekiaujantis Rimantas Gužas. Verslininkas tikino, kad
saulės energija Lietuvoje gali būti panaudojama ne tik vasarą, bet ir žiemą.
„Žmonės, įsigiję kolektorius, supranta, kad tos energijos yra
pakankamai. Jų našumas didelis, net ir žiemos metu kolektoriai puikiausiai
veikia. Jų neveikia oro temperatūra, pakanka, kad šviečia saulė“, – aiškino
R.Gužas.
Parodoje nuotekų sistemas pardavinėjančios Vilniaus bendrovės
atstovei renginys tapo ne tik galimybe užmegzti ryšius, bet ir parduoti savo
produkciją. Moteris pasakojo, kad per pirmąsias paro-dos valandas pardavė kelias
nuotekų valymo sistemas, jos kainuoja mažiausiai 3,5 tūkst. litų.
„Žmonės šiais laikais labiau rūpinasi nuotekų valymu, nei tai
buvo seniau. Kai kurie ateina žinodami, kad parodų metu vyksta akcijos ir jie
gali pigiau įsigyti norimą prekę. Kaimo sodybų savininkai ir mažų miestelių
gyventojai nuotekų sistemas perka dažniausiai“, – kalbėjo bendrovės atstovė
Laura Milaševičiūtė.
Plačiau skaitykite 2010 m. spalio 1 d.
“Sekundėje”.
Mantas TOMKŪNAS
A. Repšio nuotr. PRASIDĖJO. Parodą „Expo
Aukštaitija 2010“ atidarė geriausiai miestą reprezentuojantys žmonės –
dainininkai.
