Reikia išsiaiškinti priežastį
Esant drėgniems ir žvarbiems orams nesunku persišaldyti.
Peršalus iš pradžių peršti gerklė, paskui ją kažkas ima dirginti, galiausiai
pradedama kosėti. Tačiau prieš geriant vaistus būtina išsiaiškinti, kas sukėlė
kosulį, ir pasirinkti teisingą gydymo metodą.
Kosulys dažniausiai rodo, kad yra suerzinta gerklė, gerklos,
trachėja, bronchai ir prasidėjo jų uždegimas. Kosulį taip pat gali sukelti
alergija, virškinimo sutrikimai, širdies ligos, kai kurie kraujo spaudimą
mažinantys vaistai.
Kosulį kartais paskatina ir kitos ligos, pavyzdžiui,
gastroezofaginis refliuksas. Patekęs į stemplę skrandžio turinys dirgina
kvėpavimo takus, todėl pradedama kosėti. Sergančiajam bronchine astma kosulys
gali būti ligos paūmėjimo požymis.
Užsitęsusio kosulio priežastis gali būti sinusitas. Užpakalinės
ryklės sienele tekančios gleivės dirgina gleivinę ir sukelia kosulį. Tokiu
atveju dažniausiai būna užgulusi nosis, čiaudima.
Kosėjama ir dėl mechaninių priežasčių, kai į kvėpavimo takus
patenka svetimkūnis.
Nuolatinis kosčiojimas ir krenkštimas būna psichosomatinės
kilmės – dėl sutrikusios nervų sistemos, patyrus stresą.
Vargina sausas kosulys
Susirgus nosiaryklės, trachėjos uždegimu, kankina sausas,
gerklę draskantis kosulys. Jis paprastai vargina pirmąsias dvi ar tris ligos
dienas, vėliau tampa drėgnas, kai atsikosima gleivėmis. Tai padeda išsivalyti
bronchams.
Gerklę dirginantis sausas kosulys dažniausiai kyla dėl jautrumo
šaltam ar sausam orui.
Kosulys gali būti ir vienas iš pirmųjų gripo simptomų.
Praėjus dienai ar dviem po užsikrėtimo, temperatūra pakyla iki
38–40 laipsnių, krečia drebulys, parausta akys, skauda galvą, akių obuolius,
raumenis, sąnarius, atrodo, kad laužo visą kūną, vargina dažnas sausas kosulys,
čiaudulys, sloga, atsiranda bendras organizmo silpnumas.
Tada rekomenduojamas energiją tausojantis lovos režimas –
organizme vyksta atkakli kova su virusu. Svarbu gerti pakankamai skysčių, nes
daug jų prarandama prakaituojant.
Po keturių penkių dienų būklė pamažu ima gerėti.
Gripas ypač pavojingas mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms
ir sergantiesiems astma, diabetu, reumatu bei kitomis lėtinėmis ligomis.
Pašalinamos kenksmingos medžiagos
Vis dėlto dažniausiai kosulį sukelia peršalimo ligos. Bet kokiu
atveju kosulys – tai ne savarankiška liga, bet jos požymis.
Jei kamuoja kosulys, pirmiausia reikia nustatyti, koks jis –
drėgnas ar sausas, naktinis ar rytinis, lengva atsikosėti ar sunku. Peršalus
kosulys paprastai būna sausas ir dirginantis kvėpavimo takus, o vėliau, maždaug
po dviejų trijų dienų, tampa drėgnas.
Sausą, labai varginantį virusinį kosulį galima slopinti
vaistais. Po kelių dienų, kai kosulys tampa drėgnesnis, jo slopinti nebegalima,
reikia pradėti drėkinti, t. y. palengvinti atsikosėjimą gleives skystinančiais
preparatais.
Vaistų, skatinančių atsikosėjimą, reikia vartoti ne trumpiau
kaip keturias dienas, netgi tada, kai atrodo, kad jau viskas gerai.
Kai kvėpavimo takų gleivinėje gaminamos gleivės atkosėjamos,
tai – drėgnas kosulys. Jis yra naudingas, jo jokiu būdu negalima slopinti.
Antraip kvėpavimo takuose besikaupiančios kenksmingos medžiagos
ir infekcijos sukėlėjai nebus išvalomi, ir viršutinių kvėpavimo takų uždegimas
gali išplisti žemyn, t. y. į bronchus ir plaučius.
Skysčiai – būtini
Vaistai nuo kosulio skirstomi į lengvinančius atsikosėjimą
(skystina gleives) ir slopinančius kosulį.
Vartojant atsikosėjimą lengvinančius vaistus, kosulys
dažniausiai paūmėja, todėl daugelis ligonių sunerimsta, nes mano, kad būklė
pablogėjo.
Kosulys yra apsauginis refleksas – organizmas stengiasi kuo
greičiau pašalinti suskystėjusias gleives. Taigi kosulį slopinančius vaistus
patartina vartoti tik tada, kai būtina, tarkim, kai kosulys trukdo užmigti.
Tačiau patartina pirmiausia išmėginti „naminius“, bet ne mažiau
veiksmingus būdus.
Greičiau pasveikstama, jei geriama daug skysčių – vaistažolių
arbatos, mineralinio vandens, vaisių sulčių, kefyro. Mat, išgėrus daugiau
skysčių, geriau vyksta gleivių skystinimo procesas. Atsikosėjimą lengvina pėdų
vonelės, kvėpavimas garais su eteriniu aliejumi.
Anksčiau kosuliui palengvinti ant krūtinės buvo dedama
garstyčių lapelių, taurės. Tačiau garstyčios neretai sukelia alergines
reakcijas, o taurės žaloja plaučių audinį.
Karštas pienas su medumi taip pat netinka, nes jis skatina
tąsių skreplių susidarymą, nors anksčiau buvo rekomenduojama susirgus peršalimo
ligomis vartoti tokį gėrimą.
Kai kamuoja kosulys, o ypač sergant ūminėmis peršalimo ligomis,
reikėtų vartoti daugiau pipirų, garstyčių, česnako, imbiero, svogūnų.
Šie prieskoniai ir augalai veikia kaip antioksidantai, didina
seilių išsiskyrimą, skystina gleives ir taip palengvina kosulį.
Jeigu kosulys vargina ilgiau nei dvi savaites, jei kyla
temperatūra, darosi sunku kvėpuoti, būtina kreiptis į gydytoją.
PARENGĖ L. ŽUKAITĖ
