Nukiša į eilės galą
Ligoniai, kuriems reikalingi brangūs tyrimai: magnetinis
rezonansas, kompiuterinė tomografija ir kiti, gavę siuntimą juos pasidaryti
nemokamai, priversti ilgai laukti eilėje, nes medikai suinteresuoti pirmiausia
ištirti tuos pacientus, kurie susimoka patys.
Apie tokią praktiką gydymo įstaigose iš pasipiktinusių ligonių
išgirdusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nutarė keisti brangių
diagnostinių tyrimų tvarką. Sudaryta darbo grupė, kuri turės pateikti
pasiūlymus, kaip padaryti, kad nemokamų planinių tyrimų laukiantys ligoniai
nebūtų nukišami į eilės galą.
SAM patarėjas Remigijus Bielinskas „Sekundei“ sakė, kad
ministerija laikosi nuostatos, jog už valstybės ir Europos Sąjungos pinigus
gydymo įstaigoms nupirkta brangia diagnostikos aparatūra pirmiausia turėtų būti
ištiriami nemokamiems planiniams tyrimams siuntimus turintys ligoniai, o mokamos
paslaugos teikiamos tik nesant eilių arba po darbo.
Patarėjo teigimu, dabar sveikatos priežiūros įstaigos sudaro
iliuziją, kad brangių tyrimų laukia labai daug žmonių. Siuntimus nemokamiems
tyrimams turintys pacientai, norėdami laiku išsitirti, priversti susimokėti.
R.Bielinskas sakė, kad dėl to skundžiasi ligoniai iš įvairių miestų.
„Taip tikrai neturėtų būti. Brangi diagnostinė aparatūra nėra
kieno nors privati nuosavybė, ji pirkta už mokesčių mokėtojų pinigus. Tad ji
turi būti pirmiausia naudojama nemokamiems planiniams tyrimams“, – kalbėjo SAM
patarėjas.
Tikina, kad visi lygūs
Panevėžio ligoninės konsultacijų poliklinikos vyriausioji
gydytoja Ramunė Paliokaitė neigė, kad jų gydymo įstaigoje galioja tokia
praktika.
„Nežinau, kaip kitose, bet pas mus nebuvo ir nėra jokios
pirmenybės ligoniams, kurie už tyrimus, tarp jų ir brangius, konsultacijas
susimoka patys“, – tvirtino ji.
Pasak R.Paliokaitės, priešingu atveju, nepasiturintys ligoniai
mėnesių mėnesius nepatektų pas specialistus ir nesulauktų reikalingų tyrimų.
Pagal galiojančią tvarką siuntimą brangiems tyrimams ir
procedūroms, apmokamiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto
lėšų, išduoda gydytojų konsultacinė komisija.
Ji vadovaujasi SAM patvirtintu ligų ir indikacijų sąrašu,
kokiais atvejais gali būt taikomi iš PSDF biudžeto apmokami kompiuterinės
tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai.
Gydytojų konsultacinei komisijai vadovaujanti R.Paliokaitė
sakė, kad ligoniams planinių tyrimų kompiuteriniu tomografu eilėje tenka laukti
neilgai, o magnetinio rezonanso tyrimų – apie mėnesį.
Panevėžio ligoninės patalpose stovintis magnetinio rezonanso
nėra įstaigos nuosavybė. Jis priklauso bendrovei „Panevėžio MBR diagnostika“, su
kuria ligoninė yra sudariusi sutartis.
Už gydytojų konsultacinės komisijos siuntimus turinčių ligonių
tyrimus sumoka ligonių kasos.
Į brangių tyrimų sąrašą patenka ne tik magnetinis rezonansas,
kompiuterinis tomografas, bet ir angiografija, koronografija, gydomoji
gravitacinė kraujo chirurgija ir kt. Pastarieji atliekami tik stacionare.
Skubios pagalbos reikalingiems ligoniams tyrimai atliekami be eilės.
Brangių tyrimų daugėja
Šiuolaikinė medicina jau nebeįsivaizduojama be brangių tyrimų.
Ligoniai žino, kad, tarkim, ko neparodys rentgenas, parodys kompiuterinė
tomografija ar magnetinis rezonansas.
Rimčiau susirgusieji neretai skundžiasi, kad gydytojai neskyrė,
jų nuomone, būtino brangaus tyrimo. Kai kuriems susidarė įspūdis, kad sunkmečiu
medikai itin nenoriai duoda siuntimus šiems tyrimams.
R.Paliokaitė tikino, kad panašių skundų dar nesulaukė. Bet
gydytoja neneigė, kad jie priversti išsiversti su tam tikra pinigų suma.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja
Alma Čiplienė teigia, kad sulaukiama ligonių skundų dėl jiems neskirtų brangių
tyrimų, tačiau į medikų darbą nesikišama.
Pasak jos, tai gydytojų konsultacinių komisijų
kompetencija.
A.Čiplienės teigimu, Panevėžio ligoninėje nėra tendencijos, kad
mažėtų brangių tyrimų. Pernai joje buvo atlikta 15 tūkstančių 800 tokių tyrimų,
o per šių metų pirmąjį pusmetį – 8 tūkstančiai 279.
Praėjusiais metais ligoninė kasai pateikė apmokėti už 5
tūkstančius 663 kompiuterinės tomografijos ir 6 tūkstančius 217 magnetinio
rezonanso tyrimus.
Per šių metų pirmąjį pusmetį tokių tyrimų padaryta atitinkamai
2096 ir 3012. Taigi per šiuos metus bus padaryta maždaug tiek pat tyrimų, kiek
ir pernai.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių tyrimų skaičius nuo
2005 metų Lietuvoje išaugo 5 kartus.
Pagal šios įstaigos statistiką, prasidėjus krizei gydytojai
nepradėjo taupyti ligonių sveikatos sąskaita. Pavyzdžiui, pernai kompiuterinės
tomografijos tyrimų atlikta 167 tūkstančiai 626, arba 5 tūkstančiais 260 daugiau
nei 2008-aisiais.
Inga SMALSKIENĖ
