Raguvos garsenybė išparduodama

Ieško naujų šeimininkų


Pitonais, papūgomis, įvairiausių rūšių driežais ir kitais
egzotiniais gyvūnais 33-ejus metus garsėjęs Raguvos vidurinės mokyklos gyvasis
kampelis skaičiuoja paskutinius mėnesius. Jo įkūrėjo ir puoselėtojo biologijos
mokytojo Antano Slučkos rūpestis – savo augintiniams surasti naujus šeimininkus.


Dauguma sparnuočių ir roplių jau užsakyti. Maži žalčiukai,
madagaskaro driežai, chameleonas išvažiuos į Kauną – juos auginti panoro Jaunimo
klubas. Čiauškančiomis papūgėlėmis rūpintis pageidauja papūgų veislyną turintis
Ukmergės zoologijos centras, keletą pitonų ir šešis papūgiukus jau išsivežė
Kaišiadorių gamtininkai.


Kelis egzotiškus driežus panoro įsigyti ne vieną A.Slučkos
gyvajame kampelyje gimusį roplį auginanti panevėžietė gydytoja. Aistros
mokykloje užvirusios dėl žiurkėno – gražuolį graužiką savo namuose priglausti
pageidauja ne vienas pradinukas.


Pas naujus šeimininkus užsakytieji gyvūnai iš švietimo įstaigos
dar neiškeliavę tik todėl, kad A.Slučka Kauno ortopedijos klinikai pažadėjęs
lapkritį juos nuvežti parodyti neįgaliems vaikams.


Raguviškis su savo augintiniais į medikų organizuojamus
renginius kviečiamas nebe pirmą kartą.


„Esame vaikams nuvežę pitoną, žalčių, vėžlių, chameleoną,
agamas. Iš neįgaliųjų vežimėlių nepasikeliantys, be kojyčių, iškraipytais
kaulais vaikai taip žiūri į tuos gyvenime nematytus gyvūnus, kad pamiršta savo
ligas“, – pasakoja A.Slučka.


Niekas dar neužsisakęs narveliuose pūpsančių milžiniškų
rupūžių, šoklių žalių medvarlių. Tačiau bene labiausiai gamtininkui galvą skauda
dėl albinosinio pitono ir paragvajaus anakondos – kol kas neatsirado, kas norėtų
po savo pastoge priglausti ne kiekvienam mielai atrodančius gyvūnus.


„Bėda, kad jie per stambūs namuose laikyti. Bet kainą numušiu
ir, manau, atsiras, kas ir juos paims. Dauguma gyvūnų čia atsiradę, yra net
veteranų, vėžliai jau 20 metų Raguvoje skaičiuoja. Jie – mano širdis, mano
hobis“, – teigia A.Slučka.



Iš gyvūnų nepraturtės


Išpardavęs augintinius pedagogas skaičiuoja patirsiantis
nemenkų nuostolių. Prieš šešerius metus už 120 litų pirktą driežiuką dabar
pedagogas parduoda gerokai pigiau, už pitoniuką gamtininkas užsiprašė vos 30
litų. Už papūgą, parduotuvėje kainuojančią 120 litų, mokytojas pageidauja 50
litų. Pusvelčiui A.Slučka atiduoda ir agamas, nors interneto skelbimuose toks
gyvūnas įkainojamas 300 litų.


„Kas man tiek duos? Žmonėms iš toliau vien kelionė į Raguvą 100
litų kainuoja. Suvokiu, kad negaliu tiek prašyti. Kai kuriems atrodo, kad
išparduosiu ir keliais tūkstančiais litų praturtėsiu. O kiek dešimčių tūkstančių
litų aš į gyvąjį kampelį sudėjau? Pinigų gyvūnams neskaičiavau“, – tvirtina
A.Slučka.


Brangiausiai gamtininkas įkainojęs du didelius, šeimininkų dar
laukiančius pitonus – už abu prašo 700 litų, nors pats prieš dvylika metų už
vieną tokį gyvūną sumokėjęs 300 litų.


„Kauniškiui nugaišo patinas. Jei parduočiau vieną, žmogus
sutiktų man ir daugiau sumokėti. Bet man reikia, kad abu paimtų“, – kompromisų
ieško A.Slučka.


Kaip tikina ilgametis mokytojas, užsidirbti iš gyvūnų jam
nerūpi. Svarbiausia, kad jie patektų į geras rankas.



Pensininkui vietos neliko


Daugiau nei prieš tris dešimtis metų A.Slučkos įkurto Panevėžio
rajoną garsinusio unikalaus gyvojo kampelio po mokyklos stogu turi nelikti iki
lapkričio 25-osios. Atsisakyti tiek metų veistų, augintų, prižiūrėtų, iš savo
kišenės išlaikytų gyvūnų mokytojas ryžosi po to, kai mokyklos vadovybė jį
išleido į pensiją.


„Gyvajame kampelyje vesdavau pamokas, o kai jų nebegavau,
nebeliko prasmės ir gyvūnus auginti“, – mano A.Slučka.


Žinia, kad Raguvos mokykloje naikinamas gyvasis kampelis, pasak
A.Slučkos, nepaliko abejingų ne tik kiekvieną pertrauką pas gyvūnus skubančių
mokinių, bet ir šalies gamtininkų.


„Skambino garsi gyvūnų gydytoja iš Kauno, sako, duok mokyklos
direktorės kontaktus, ir baigta. Tik paprašiau, kad būtų gera ir nesikištų. Kam
man tos intrigos ir pykčiai su mokykla? Direktorė dirba savo darbą – jei jai
pasakyta atsikratyti pensininkų, ji taip ir daro. Suprantu, kad daug jaunų
žmonių yra be darbo“, – nuoskaudą užgniaužia Raguvos mokyklos savotišku simboliu
virtęs ilgametis pedagogas.


Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

Bendrinti šį straipsnį
- R E K L A M A -
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -