Pinigų nėra
Vos prieš keletą metų nutiestą Panevėžio aplinkkelį jau
ketinama pertvarkyti. Tai padaryti planuojama dėl padidėjusio eismo intensyvumo
ir padaugėjusių avarijų.
22 kilometrų ruože per penkerius metus įvykusios 38 avarijos
nusinešė 18 žmonių gyvybes, o 59 buvo sužaloti. Nelaimės dažniausiai įvyksta
neatsargiai lenkiant, susidūrus sankryžose ir sukant į kairę.
Į Panevėžį atvykęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis
įrodinėjo, kad situaciją aplinkkelyje galėtų pagerinti trijų eismo juostų
reversinis kelias. Tokio tipo keliai esą dažnai tiesiami Skandinavijos šalyse.
Dvi eismo juostos būtų skirtos važiuoti viena kryptimi, o
trečia juosta eismas vyktų kita kryptimi. Kas du kilometrus juostų skaičiai
skirtingose pusėse keistųsi. Transporto srautai būtų atskiriami apsauginiais
atitvarais.
„Šiame kelio ruože reikalingi kardinalūs pokyčiai norint
sumažinti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių. Dėsime visas pastangas, kad
reikalingi sprendimai būtų priimti. Tai pareikalaus nemažai lėšų – skaičiuojama,
kad apie 60–80 milijonų litų“, – kalbėjo E.Masiulis.
Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, aplinkkelis galėtų
būti rekonstruotas per 2013 ir 2014 metus. Tačiau jie pripažįsta, kad kol kas
nežinoma, iš kur bus gauta lėšų jam sutvarkyti, nes Europos Sąjungos sanglaudos
fondo pinigai keliams jau suplanuoti panaudoti.
Susisiekimo ministras patikino, kad lėšų bus ieškoma. Vienas iš
galimų variantų sutvarkius kelią rangovui – jis būtų prižiūrimas koncesijos būdu
kelis dešimtmečius.
Abejoja nauda
Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių
direkcijos planai nepatinka kelininkams. Šie abejoja rekonstrukcijos nauda ir
nori, kad aplinkkelyje būtų tiesiamas keturių juostų automagistralės tipo
kelias.
Kelininkai neslepia, kad tokio kelio tiesimas jiems atneštų
didesnę finansinę naudą, tačiau teigia, kad rekonstruoti kelią nenaudinga, nes
ateityje jį vis tiek numatoma išplėsti iki keturių juostų.
„Be abejo, mes visi norime darbo, bet esame specialistai, kurie
gali prognozuoti, o ta prognozė yra tokia, kad planuojamas sprendimas būtų
trumpalaikis. Jis nėra toks pigus. Išeis taip, kad šykštus mokės du kartus“, –
tikino „Panevėžio kelių“ atstovė spaudai Rasa Čepienė.
Ji teigė, kad ateityje aplinkkelis tarnaus Lietuvoje
planuojamai atominės elektrinės statybai – įranga ir statybinės medžiagos bus
gabenamos „Via Baltica“, taigi – ir aplinkkeliu, todėl įgyvendinus trijų juostų
projektą vėliau kelią vis tiek reikėtų praplėsti iki keturių juostų
magistralės.
„Strateginiai planai numato, kad „Via Baltica“ turi virsti
automagistrale. Reikėtų išleisti daugiau lėšų, bet iš principo išspręsti
problemą“, – tvirtino R.Čepienė.
Keturios juostos – brangu?
Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos specialistų
argumentai grindžiami lėšomis ir automobilių srautais. Jie teigia, kad trijų
juostų kelias statomas pasiekus 7 tūkstančių automobilių skaičių per parą, o
toks intensyvumas aplinkkelyje bus tik 2014 metais.
Keturių juostų kelias tiesiamas, jei per parą juo važiuoja 15
tūkstančių automobilių, tačiau norint tokį nutiesti reikėtų visuomenės
poreikiams paimti prie kelio esančius sklypus.
„Lietuvoje įsigalėjo praktika, kad žemę paimti visuomenės
poreikiams užtrunka ilgai. Keturių eismo juostų kelias būtų labai gerai, bet
žemė labai brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste tiesiant vakarinį
aplinkkelį žemei paimti buvo planuojami 45 milijonai litų, o dabar nebeužtenka
160 milijonų. Norint šios problemos išvengti planuojama „sutilpti“ į valstybei
priklausančias kelio ribas. Tačiau atsiranda kita techninė būtinybė – jeigu
darome leistinus dešinės pusės išvažiavimus, tada sankasose esamo pločio
neužtenka, nes reikės įrengti greitėjimo juostas“, – kalbėjo Lietuvos
automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Jarminas.
Skaičiuojama, kad magistralinio kelio vieno kilometro tiesimas
gali kainuoti iki 10 milijonų litų, taigi 22 kilometrai valstybei atsieitų apie
200 milijonų litų.
Pasiteiravus, kodėl aplinkkelio plėtra numatoma vos po kelerių
metų, kai jis baigtas tiesti, Kelių direkcijos atstovas teigė: jį planuojant
nebuvo tikimasi, kad eismo intensyvumas augs taip sparčiai. Automobilių kelyje
gerokai padaugėjo prieš ketverius metus. Tada intensyvumas pasiekė šešių
tūkstančių automobilių per parą skaičių.
R.Jarminas patikino, kad panašus likimas trijų juostų kelio
neištiks ir jo platinti nereikės bent iki 2030-ųjų.
Užtvers keliukus
Mažinti avaringumą aplinkkelyje planuojama dar šiemet. Kelyje
bus įrengti nauji greitį mažinantys kalneliai, lankstūs šviesą atspindintys
stulpeliai, greičio matuokliai. Pavojingose vietose numatoma apriboti greitį ir
uždrausti lenkti.
„Kai buvo rengiamas aplinkkelio projektas, nebuvo išspręstas
šalutinių keliukų klausimas, o jie daro įtaką. Šiame kelyje yra 50 nuovažų ir 14
sankryžų. 20 kilometrų aplinkkeliui tai tikrai per daug. Čia vyksta pagrindiniai
krovinių srautai, pusę transporto sudaro sunkiasvoriai vilkikai. Kai toks
eismas, kiekviena vairuotojo klaida turi lemiamą reikšmę ir likimas antros
galimybės dažnai nebesuteikia“, – komentavo Panevėžio regiono kelių direktorius
Rolandas Žagaras.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 24 d.
„Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
P. Luko nuotr. NELAIMĖS. Panevėžio aplinkkelis
pastaruoju laiku tapo nesaugia vieta – čia per penkerius metus žuvo 18 žmonių,
avaringumas ypač padidėjo šiemet.
