Specialistai pataria
Duonoje yra baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų gyvybiškai
svarbių medžiagų. Jos baltymuose yra ir nepakeičiamų aminorūgščių, be jų
neįmanoma gyventi. Be to, duonoje yra kalio, kalcio, fosforo, geležies ir kitų
mikroelementų, B grupės vitaminų ir vitamino E bei PP.
Ypač vertinga duona kepama iš ką tik sumaltų grūdų. Matyt,
žmonės tai žinojo nuo seno, kad niekada vienu metu nemaldavo daug rugių
grūdų.
Skrandžio ir žarnyno uždegiminėmis ligomis sergantiems žmonėms
rekomenduojama valgyti baltą duoną. O skrandžio, kepenų ir širdies ligų
kamuojamiems ligoniams geriausia valgyti šiek tiek apdžiūvusią.
Gydomosios mitybos specialistai lėtiniu gastritu, kolitu ir
opalige sergantiems ligoniams pataria valgyti kvietinę duoną, iškeptą iš
aukščiausios ir pirmos rūšies miltų.
Nutukus, užkietėjus viduriams arba sergant reumatu,
cholecistitu, sveikiau valgyti kvietinę duoną, iškeptą iš rupiai maltų
miltų.
Rugių ir rugių bei kviečių duona yra rūgštesnė. Ji
rekomenduojama sergant diabetu, nutukus ir užkietėjus viduriams.
Kai kurie duonos gaminiai skiriami būtent gydomajai mitybai.
Vienas iš tokių gaminių yra bedruskė duona, iškepta iš pirmos rūšies kvietinių
miltų. Į tešlą dedama mielių ir išrūgų. Ši duona skiriama ligoniams, sergantiems
inkstų ir širdies-kraujagyslių sistemos ligomis.
Maistinė vertė nesumažėja
Nutukusiems ir sergantiems cukriniu diabetu žmonėms
rekomenduojama valgyti baltyminę kviečių ir baltyminę sėlenų duoną. Baltyminė
kviečių duona kepama iš aukščiausios rūšies miltų. Į tešlą dedama mielių,
druskos ir sacharino.
Iš neapdorotų grūdų iškeptą duoną galima derinti su
įvairiausiais maisto produktais.
Malami ir termiškai apdorojami grūdai praranda nedaug naudingų
medžiagų, todėl maistinė vertė beveik nesumažėja.
Kepant pakinta krakmolų struktūra, todėl duona lengviau
virškinama. Beveik tas pats atsitinka ir duoną džiovinant. Be to, valgant
sudžiūvusią duoną, išsiskiria daugiau seilių, jos padeda suvirškinti krakmolus.
O minkšta porėta duona sukemšama beveik nekramtant, todėl ji kenkia
virškinamajam traktui.
Kai kurios tautos mėgsta paplotėlius, iškeptus iš rupiai maltų
miltų, nenaudojant nei mielių, nei druskos.
Juodos duonos mėgėjai sveikesni
Anglijos dietologai nustatė, kad išemine širdies liga rečiau
serga tie žmonės, kurie labiau mėgsta juodą duoną. Matyt, todėl, kad juodoje
duonoje yra 30 procentų daugiau geležies, dvigubai daugiau kalcio ir trigubai
daugiau magnio negu baltoje.
Smulkiai maltuose miltuose mažai yra galinčių pagerinti žarnyno
peristaltiką ir padėti pasišalinti šlakams medžiagų. Jos lieka sėlenose.
Beje, jose lieka ir geležis bei kiti gyvybiškai svarbūs
mikroelementai, kurių yra grūdo paviršiniame sluoksnyje. O smulkiuose miltuose
yra labai daug krakmolų, jie susikaupia grūdo viduryje.
Juos gaminant nusijojama ir gemalinė grūdo dalis, iš kurios
prasikala daigas ir užauga naujas javas.
Iš ruginių miltų, kuriuose yra gana daug sėlenų, namų sąlygomis
galima kepti skanias bandeles ir valgyti jas vietoje duonos.
Norint jas iškepti, reikia turėti: 1 stiklinę išrūgų, 1
valgomąjį šaukštą grietinės arba 1 stiklinę surauginto pieno, 1 kiaušinį (galima
ir be jo) ir miltų. Sumaišius visus komponentus, užmaišoma tirštoka tešla, ją
galima kabinti šaukštu ir dėti į keptuvę.
Tokius gražiai apskrudusius raguolius, kuriuose nėra nei
druskos, nei mielių, galima valgyti kada panorėjus su medumi, žalumynais, sūriu
ir kitais produktais.
PARENGĖ L. ŽUKAITĖ
