Pirties gydomosios savybės
Pirtis yra vertinga savo garais. Pasikaitinus pirtyje ir
išsipėrus vanta, iš organizmo pašalinama labai daug toksinių medžiagų, kurios
kaupiasi žmogaus odoje.
Ant įkaitintų akmenų galima užpilti ne vien tik vandens, bet ir
įvairių vaistinių augalų: eukalipto, mėtų, čiobrelių, jonažolių, ramunėlių,
šalavijų ir kitų antpilų. Šiais garais yra gydoma nemažai ligų. Žiemą garinėje
pirtyje patariama kaitintis ne mažiau nei 20–30 minučių bent kartą per
savaitę.
Patariama dar iš vakaro ypač sūriame vandenyje pamirkyti ir
šiek tiek nuspausti rankšluostį, o kitą dieną juo iki raudonumo įtrinti odą.
Praustis pirtyje rekomenduojama ne su muilu, o kukurūzų miltais.
Beržinės vantos malšina sąnarių ir raumenų skausmus, padeda
užgyti odos žaizdoms.
Ąžuolinės vantos tinka žmonėms, kurių oda yra riebi, taip
išsipėrus, sausėja oda, gydomos uždegiminės ligos. Jos mažina ir padidėjusį
kraujospūdį.
Liepų vantomis patariama pertis peršalus, nes jos skatina
prakaitavimą. Tinka tiems, kurių oda yra sausa ar normali.
Kadagių vantose yra gausu biologiškai aktyvių medžiagų
fitoncidų, apsaugančių nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų.
Šermukšnių vantos tonizuoja kūną.
Dilgėlių vantos padeda, jei skauda sąnarius.
Pirtis – nuo radikulito
Pirtis gydo nuo radikulito ir saugo nuo jo pasikartojimo.
Nuėjus į pirtį, pirmiausia reikia palįsti po šiltu dušu. Paskui jau galima
pasikaitinti, bet ne ilgiau kaip 3–4 minutes (kol kūnas tik pradeda
prakaituoti).
Antrą kartą ant plautų galima pabūti 7–8 minutes, vanta siūloma
pakaitinti skausmingas kūno vietas. 10-12 kartų atsargiai pamosavus kūno link,
galima ir nestipriai pasivanoti palei visą stuburą, kaskart švelniai spustelint
vantą prie kūno. Tokia procedūra prilygsta kompresui.
Po antrojo pasikaitinimo reikia 10-15 minučių ramiai pagulėti
šiltai užklojus kūną. Pailsėjus galima pagulėti spygliuočių vonioje ir rankomis
pamasažuoti kūną. Baigus masažą, būtina keletą kartų pasitempti, paskui 5–7
minutes pagulėti visiškai atsipalaidavus.
Tada reikia dar kartą apsilankyti vanotuvėje, bet jau
nebesivanoti, tik pasimėgauti šiluma. Pasikaitinus reikia kūną perlieti kambario
temperatūros vandeniu ir nusišluosčius apsirengti.
Beje, antrą kartą pasikaitinus, galima kūną pamasažuoti
specialiu masažuokliu – „takeliu“: pradėti nuo nugaros – palei stuburą ir į
visas puses nuo jo. 5–6 kartus braukiama palei stuburą, paskui 5–7 kartus
skersai.
Kad masažas būtų efektyvesnis, rekomenduojama prieš jį stipriai
pasitempti, geriausia gulomis. Neturint masažuoklio, galima kūną paprasčiausiai
patrinti šiurkščia pirštine, o po to švelniai paglostyti.
Kaitintis nerekomenduojama
Pasiskaičius apie pirties ir saunos teikiamus malonumus,
gydomąjį poveikį, kiekvienam norisi kuo greičiau išbandyti. Tačiau procedūros
rekomenduojamos anaiptol ne visiems. O kai kuriems netgi griežtai
draudžiamos.
Jeigu nesveika oda. Nors sakoma, kad pirtis efektyviai gydo
odos ligas, reikėtų žinoti – tik kai kurias. Yra tokių, kurios po pirties gali
paūmėti. Tai pirmiausia pasakytina apie visas ūmias odos ligas ir sklerodermiją.
Nuo karščio ir staigios temperatūrų kaitos gali paūmėti ir kai kurios lėtinės
odos ligos. Nepatariama kaitintis pirtyje esant pūlingiems išbėrimams, sergant
niežais arba grybeliu.
Jei „šlubuoja“ širdis. Temperatūrų kaita stipriai veikia
širdies ir kraujagyslių sistemą. Karštis išplečia kraujagysles ir suaktyvina
kraujotaką, o šaltis jas susiaurina.
Pirtyje gausiai prakaituojant, organizmas praranda daug
skysčių, todėl sutirštėja kraujas. Suaktyvėja kraujo krešėjimo sistema, bet
nenusileidžia ir jos „priešininkė“, neleidžianti kraujui krešėti. Taigi vyksta
savita širdies, kraujagyslių ir kraujotakos gimnastika.
Esant širdies ydai ir kraujotakos sutrikimams, tai gali būti
gana pavojinga. Ne mažesnis pavojus iškyla ir sergant hipertenzija, sunkios
formos širdies išemine liga, tromboze, neseniai patyrus operaciją. Vyresniems
nei 60 metų žmonėms pirtyje reikia kaitintis labai saikingai.
Jei sutrikusi kepenų ar inkstų veikla. Gausiai
prakaituojant, gaminasi mažiau šlapimo, t. y. sumažėja inkstams tenkantis
krūvis. Regis, labai gerai, kad inkstai truputį pailsi. Bet, pavyzdžiui, sergant
inkstų akmenlige ar kitokia sunkia jų liga, gali sukelti ligos paūmėjimą.
Jei silpni plaučiai. Karštas oras valo kvėpavimo takus,
pagerina plaučių kraujotaką ir kartu aprūpina juos deguonimi. Bet sergant
lėtinėmis plaučių ar bronchų ligomis (ypač aktyviąja tuberkulioze), joms
paūmėjus gali ir pakenkti.
Jei „pričiupo“ artritas. Visi žino, kad karštis labai
palankiai veikia sąnarius ir raumenis. Didelė temperatūra padeda lengviau
pasišalinti medžiagoms, sukeliančioms jų skausmus. Štai kodėl pasikaitinus
pagerėja sąnarių lankstumas.
Bet ir sergant sąnarių ligomis ne visada galima lankytis
pirtyje ar saunoje. Pavyzdžiui, paūmėjus artritui, reikia laikinai jas
atidėti.
Yra ir daugiau sveikatos sutrikimų, dėl kurių nerekomenduojama
eiti į pirtį ar sauną. Patartina dėl šių procedūrų poveikio sveikatai
pasikonsultuoti su savo gydytoju.
Parengė L. Žukaitė
