Išvažiavo į gatves
Vienintelė iš aukštas pareigas užimančių miesto vadovų ant
dviračio ryžosi sėsti administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Pasivažinėjimui po miestą pasirengusi valdininkė teigė, jog nors ir nevyksta į
darbą dviračiu, bet šia transporto priemone mielai važinėjanti
savaitgaliais.
„Į darbą nevažinėju, bet savaitgalį ar laisvu laiku stengiuosi
dviratį pasiimti. Dabar jaučiu laiko stoką, todėl su dviračiu važiuoju rečiau.
Kai kurie mūsų darbuotojai dviračiais atvyksta į darbą“, – „Sekundei“ sakė
K.Vareikienė.
Nuo Panevėžio savivaldybės pajudėjusi ir miesto gatvėmis
keliolikos kilometrų per valandą greičiu važiavusi dviratininkų kolona netrukus
privertė nekantrauti vairuotojus, nes jų vairuojamos transporto priemonės,
negalėdamos aplenkti dviratininkų, buvo priverstos iš paskos lėtai važiuoti
kolona. Žygio dalyvius lydėję policininkai sankryžose užtverdavo eismą, todėl
dviratininkų kolona nesustojusi be vargo pravažiavo pro visus pakelyje
pasitaikiusius raudonus šviesoforus. Nors gatves užkimšę dviračiai neabejotinai
turėjo suerzinti ne vieną vairuotoją, tačiau dviratininkai juokavo, kad pagaliau
ir automobilių vairuotojai gatvėse pasijuto ignoruojami.
Dėmesio mažėja
Žygis po miesto gatves tapo dar viena proga atkreipti dėmesį į
panevėžiečių dviratininkų problemas. Komentuodama jų padėtį K.Vareikienė tikino,
kad dviračių takams Panevėžyje skiriama nemažai dėmesio.
„Džiaugiuosi aplink Panevėžio miestą esančia dviračių takų
sistema. Ją reikia tobulinti ir reikia investuoti, bet manau, kad mūsų miestas
tikrai skiria daug dėmesio dviračiams“, – sakė K.Vareikienė.
Tačiau šios Savivaldybės administracijos direktorės mintys
neatitinka dabartinių Panevėžio dviračių entuziastų nuotaikų. Jie teigia, jog
iki šiol vyrauja požiūris, kad dviratininkų problemos Panevėžyje nevertos
valdžios dėmesio ir yra menkinamos.
„Vienas dalykas yra dviratininkus raginti saugiai važiuoti
gatvėmis, o kitas – jiems sudaryti infrastruktūrą, kad jie saugiai važinėtų,
įrengti dviračių takus ir stovus dviračiams. Pavyzdžiui, prie naujosios „Cido“
arenos neįrengė nė vieno stovo. Įrengė 600 vietų automobiliams, o ekologiškam
transportui stovų nepastatė. Tai parodo projektuotojų ir miesto valdininkų,
derinusių arenos projektus, požiūrį“, – komentavo ilgametis dviračių
entuziastas, klubo „Dviračiai“ pirmininkas Alfonsas Barauskas. Vyras ne
vienerius metus yra Savivaldybės Saugaus eismo komisijos narys ir gerai išmano
miesto dviratininkų problemas. Pasak A.Barausko, dėmesio dviratininkų problemoms
ypač sumažėjo pastaraisiais metais.
Dviračiai – tolima problema
Dviračių entuziastai teigia, kad dviračių takų infrastruktūra
yra labiau išplėtota užmiestyje. Yra net septynios kryptys, kuriomis
dviratininkai gali vykti, tačiau pačiame mieste infrastruktūra prasta. Neretai
net dviračių takais važiuojantys panevėžiečiai negali jaustis saugūs, nekalbant
apie miesto gatves, kai šalia automobilių važiuojantys miestiečiai geriausiu
atveju yra ignoruojami vairuotojų, o neretai važiavimas šalia transporto
priemonių tampa pavojingas gyvybei.
Gatvėse vis dar galioja taisyklė – teisesnis ir pirmesnis yra
tas, kurio automobilis didesnis ir prabangesnis. Neretai tokio automobilio
vairuotojui neįtikus galima išgirsti pro atdarus langus sklindančius
keiksmažodžius ir nepasitenkinimo žodžius. Mažai kuo skiriasi ir miesto
valdininkų bei politikų požiūris į miesto dviratininkus. Nors dviratininkų
mieste kasmet vis daugėja, tačiau jų problemoms skiriama vis mažiau dėmesio.
„Tie ponai, kurie nemina pedalų, sėdi patogiai po stogeliu ir
jiems dviratininkų problemos atrodo tolimos“, – konstatavo A.Barauskas.
Visai kitoks požiūris į dviratininkus atsiskleidžia po Europą
nusprendusiems pakeliauti miestiečiams. Pamačius idealiai sutvarkytą dviračių
takų infrastruktūrą Europos valstybėse, grįžę į gimtąjį miestą daugelis ilgai
negali atsigauti nuo kontrastų.
Lėšos keliams
A.Barauskas pasakojo, jog dar prieš 10 metų miesto valdžia
skirdavo lėšų dviračių takų infrastruktūrai, ženklinimui, ženklų statymui,
tačiau atėjus sunkmečiui visas dėmesys buvo nukreiptas į automobilininkams
skirtas gatves.
„Krizės sąlygomis jie viską skiria orą teršiančiam transportui.
Dabar Panevėžyje vyksta žvyruotų gatvių asfaltavimo pirmas etapas, o ir antruoju
etapu norima asfaltuoti gatves, nors buvome sutarę, kad dėmesys bus skiriamas
dviračių takams“, – apgailestavo A.Barauskas.
Dviračių entuziastai prieš 7 metus buvo parengę investicinį
projektą svarbiausių dviračių takų būklei pagerinti. Į dalį pasiūlymų
Savivaldybė atsižvelgė ir dviračių takų remonto darbai vyko, tačiau vėliau
planai buvo pamiršti.
„Įgyvendinimas įstrigo, o projektai paseno, pasikeitė
aplinkybės, padaugėjo dviratininkų. Reikia juos perskaičiuoti, o tam reikia
pinigų. Savivaldybė šiuo metu labai neturtinga“, – aiškino dviračių
entuziastas.
A.Barauskas teigė, kad vadovaujant seniesiems Savivaldybės Ūkio
skyriaus vadovams dviratininkų problemos buvo sprendžiamos, bet skyriui pradėjus
vadovauti Antanui Karalevičiui dviratininkų problemų mieste su kiekvienais
metais daugėja.
„Ankstesni vadovai skirdavo po 100 tūkstančių litų kasmet
dviratininkų reikmėms. Buvo tvarkomi dviračių takai, statomi ženklai, o dabar
paskutinius penkerius metus visi pasiūlymai atmetami. Viskas priklauso nuo
galvų, kurios sėdi Savivaldybėje“, – situaciją komentavo dviračių klubo
pirmininkas.
Panevėžyje, kartu su užmiesčiu, iš viso suskaičiuojama 120
kilometrų dviračių takų, jų bendras ilgis yra apie keturis kartus mažesnis nei
miesto gatvių ir kelių.
Pakeistų automobilį
Panevėžio dviračių entuziastai įsitikinę, kad tokio dydžio
mieste kaip Panevėžys šiltuoju metų laiku daugelis miestiečių automobilius
galėtų pakeisti dviračiais. Pateikiami argumentai: dvirate transporto priemone
miesto centras pasiekiamas vos per kelias minutes, o pervažiuoti išilgai miesto
geriausiu atveju prireiks pusvalandžio. Didžiausia dviračių nauda – sveikas
miestiečių gyvenimo būdas, sveikatos problemų mažėjimas. Pasak dviratininkų,
tokie argumentai kai kuriems nemažą riebalinį sluoksnį turintiems miesto
valdininkams atrodo neverti dėmesio, tačiau į juos rimtai žiūrima daugelyje
Europos valstybių.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 20 d.
„Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
P.Luko nuotr. POKYČIAI. Praėjusį šeštadienį miesto
gatvėmis važiavę dviratininkai teigė, kad mieste jie vis dar jaučiasi
ignoruojami – gatvės iki šiol nepritaikytos dviračių eismui.
