Gamtos siurprizai
Kai oro temperatūra nepaliaujamai ima mažėti, nesilaikykite
jokių griežtų dietų ir jokiu būdu nebadaukite. Jūsų organizmui ir taip gana
sunku prisitaikyti prie kintančių oro sąlygų: temperatūrų ir drėgnumo kaitos,
atmosferos slėgimo ir saulės aktyvumo pokyčių.
Tiesa, mes lengviau toleruojame staigias ir dažnas permainas
negu, pavyzdžiui, pietų kraštų gyventojai. Juk rudens naktimis neretai
gyvsidabrio stulpelis nukrenta žemiau nulio, o dieną dar kartais pakyla iki 20
laipsnių šilumos.
Ne mažiau gamtos siurprizų sulaukiame ir žiemą. Bet kai kuriems
ligoniams (ypač sergantiems širdies ligomis ir hipertonija) sunku ištverti
tokius svyravimus. Kad būtų lengviau, verta kai ką išbandyti.
Tenka prisitaikyti
Vienas iš kūno temperatūros reguliatorių yra periferinės
kraujagyslės. Orui atšalus, jos susiaurėja, todėl organizmas gauna mažiau
šilumos. Periferinių kraujagyslių spazmai gali refleksiškai sukelti
trumpalaikius širdies raumenį maitinančių koronarinių kraujagyslių spazmus.
Sveikam žmogui šaltis nekenkia, nes jo organizmas lengviau prie
jo prisitaiko. Bet jeigu refleksinis spazmas išsivysto jau aterosklerozės
pažeistose, susiaurėjusiose kraujagyslėse, miokardas nebegauna pakankamai
deguonies ir maistinių medžiagų.
Dėl to išsivysčiusi išemija (deguonies badas) gali pasireikšti
skausmu už krūtinkaulio – kitaip tariant, stenokardijos priepuoliu.
Kol organizmas prisitaiko prie temperatūros mažėjimo, tenka
išgyventi tris etapus „šilta – vėsu – šalta“. Išėję iš šilto būsto, truputį
pastoviniuokite laiptinėje, paskui – prieangyje ir tik tuomet ženkite į gatvę.
Svarbu tinkama mityba
Vis labiau vėstant orams svarbu tinkamai maitintis.
Nepersivalgykite, bet pasirūpinkite, kad organizmas gautų pakankamai baltymų,
riebalų (ypač augalinių) ir angliavandenių. O svarbiausia, kad jam nestigtų
vitaminų, padidinančių atsparumą šalčiui.
Hipertonija sergantiems ligoniams, kurie yra labai jautrūs orų
permainoms, temperatūrų kaita, atmosferos slėgimo svyravimai ir magnetinės
audros neretai sukelia ligos paūmėjimą, o kartais net hipertoninę krizę.
Ji pasireiškia galvos skausmu, skausmais už krūtinkaulio arba
šaltkrėčiu ir bendru silpnumu. Šie simptomai neretai palaikomi peršalimu ir
vartojami netinkami vaistai.
Kad taip neatsitiktų, nepalankiomis sveikatai dienomis būtinai
matuokite arterinį spaudimą, o jeigu blogai jaučiatės, kvieskite gydytoją.
Nepamirškite išgerti gydytojo paskirtų vaistų.
Apskritai išgirdus apie būsimas orų permainas reikia sveikata
pasirūpinti jau iš vakaro, priklausomai nuo organizmo ypatumų ir lėtinių
ligų.
Negerkite stiprios kavos, nevalgykite sūraus maisto (druskoje
esantis natris padidina kraujo spaudimą). Žinokite, kad prieš einant į šaltą orą
(slidinėti, dirbti, žuvauti) negalima gerti alkoholinių gėrimų, nes alkoholis
trukdo organizmui adaptuotis. Tačiau pernelyg atšalus organizmui, galima išgerti
ne tik karštos arbatos, bet ir taurelę (ne daugiau kaip 50 g) degtinės.
Jeigu laukia svarbūs susitikimai, kurie gali labai jus
sujaudinti, iš anksto išgerkite sukatžolių antpilo, kuris ramina ir švelniai
mažina kraujo spaudimą.
PARENGĖ L. ŽUKAITĖ
