Sakosi demaskavę gudruolius
Panevėžiečiai dabar už vandenį mokėtų maždaug 20 procentų
mažiau, jei ne gudrūs bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ vadovų ėjimai, kuriuos
palaimino buvęs miesto meras Povilas Vadopolas, palaikomas kai kurių Tarybos
narių. Jeigu ir toliau vandens tiekėjai turės tokią laisvę kaip iki šiol, kainos
gali dar išaugti.
Taip tvirtina ir kartu įspėja vandens tarifus siekiantys
sumažinti Panevėžio miesto savivaldybės politikai. Vicemerė G.Umbrasienė, meras
V.Satkevičius , tarybos nariai Tomas Josas ir Visvaldas Matkevičius miesto
Tarybai pateikė projektą, kuriuo siūloma bendrovės vidutines metines sąnaudas
vandens ir nuotekų kainų skaičiavimui mažinti 5 milijonais litų dėl neteisėtai
priskaičiuoto Europos Sąjungos lėšomis įsigyto turto nusidėvėjimo, sumažinti 600
tūkstančių litų kitas bendrovės veiklos sąnaudas.
Taip pat siūloma, kad „Aukštaitijos vandenų“ direktorių būtų
nebe šeši, o trys.
Pasak projekto autorių, tai padarius, būtų užtikrintas
subalansuotas bendrovės lėšų panaudojimo infrastruktūros plėtrai ir ilgalaikio
turto nusidėvėjimui atkurti 2009–2012 metų plano vykdymas, racionalizuotos
bendrovės sąnaudos. Tuomet esą būtų galima vėl peržiūrėti vandens kainas ir,
tikėtina, jas sumažinti.
G.Umbrasienė su kolegomis nuodugniai išnagrinėjo 2009 metų
sausį miesto Tarybos patvirtintą bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ lėšų
panaudojimo infrastruktūros plėtrai ir ilgalaikio turto nusidėvėjimui atkurti
2009–2012 metais planą, kuris tapo naujų vandens bei nuotekų tarifų skaičiavimo
pagrindu.
Jie nustatė, kad tais metais bendrovė pateikė miesto Tarybai
tvirtinti plėtros ir veiklos planus, nepagrįstus realiais finansavimo
šaltiniais. Planinės bendrovės sąnaudos buvo nepagrįstai padidintos vidutiniškai
5 milijonais litų kasmet, kadangi į įmonės sąnaudas buvo įtraukti ir už ES lėšas
įsigyto turto nusidėvėjimo kaštai, nors tam prieštarauja įstatymai.
„Tuometinis miesto meras P.Vadopolas savo parašu suderino
sąnaudų skaičiavimus, teikiamus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės
komisijai (VKEKK). Dėl to miesto gyventojai ir verslo įmonės moka penktadaliu
daugiau, nei turėtų“,– metė akmenį į buvusio miesto vadovo daržą
G.Umbrasienė.
Pasak jos, analizuojant surinktą informaciją jai peršasi
mintis, jog bendrovės sąnaudos buvo išpūstos sąmoningai, siekiant didinti
paslaugų tarifus.
Maža to, anot vicemeres, vandens tiekėjai šį pavasarį dar ėmėsi
perkainoti iki 1996-ųjų įsigytą bendrovės turtą, o jo pabrangimas gali būti
panaudotas dar vienam kainų kėlimui.
G.Umbrasienė neabejoja, kad vandens tiekėjai žaidžia gerai
apgalvotą finansinį žaidimą, kuriame jie, jeigu Taryba nieko nedarys, ir vėl
laimės, o vartotojus užgrius didesnių mokesčių našta.
Nori priversti taupyti
Dėl vandens kainų mažinimo kovojantiems Tarybos nariams
akivaizdu, jog pakankamai aukštas paslaugų kainas užsitikrinusi bendrovė
nesuinteresuota taupyti.
Anot G.Umbrasienės, sąnaudos bendrovės valdymui yra
neadekvačios ekonominei situacijai. Esą nepateisinama turėti tokį būrį
direktorių, gaunančių didelius atlyginimus.
Į naują mūšį dėl vandens tarifų mažinimo pakilę politikai
Tarybai siūlys per pusę sumažinti direktorių skaičių.
Vicemerės teigimu, per kelerius paskutinius metus, kai bendrovė
dirbo nuostolingai, jos administracija tik vieną kartą pasiūlė svarstyti
klausimą dėl kaštų mažinimo. Ir tai dėl valytojos etato panaikinimo ir
šaltkalvio-vairuotojo etato įsteigimo.
Pasak G.Umbrasienės, bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ savo
finansinę padėtį gerino tik keldama kainas, bet ne ieškodama būdų, kaip pačiai
sutaupyti.
Prieš vandens tiekėjus sukilusiems Tarybos nariams daug
abejonių kelia kai kurių bendrovės investicinių programų, planuojamų finansuoti
savo lėšomis, būtinumas esant dabartinei sunkiai ekonominei situacijai.
Kaltina pigiu populizmu
Buvęs miesto meras P.Vadopolas kategoriškai neigia
G.Umbrasienės ir jos bendražygių jam metamus kaltinimus prisidėjus prie vandens
kainų kėlimo.
Pasak buvusio miesto vadovo, jiems vandens kainos – tik
politinis arkliukas, ant kurio jie tikisi atšuoliuoti į kitos kadencijos tarybą.
P.Vadapolas aiškino, jog buvo susiklosčiusi tokia situacija,
kad, jeigu jis būtų nepadėjęs savo parašo, bendrovė būtų turėjusi iki kaklo
sulįsti į skolas, o tai reikštų finansinį nuostolį ir Savivaldybei.
Be to, esą iš esmės vandens ir nuotekų kainas lėmė ne jo
parašas ir netgi ne bendrovės atlikti skaičiavimai, o VKEKK.
„Aukštaitijos vandenų“ pateikti paslaugų tarifai buvo didesni,
bet juos peržiūrėjusi VKEKK sumažino. Kokį pagrindą turiu abejoti ten dirbančių
specialistų kompetencija?“– kalbėjo P.Vadopolas.
Jis neabejoja, kad buvo būtina padidinti vandens kainas.
Priešingu atveju bendrovė būtų įsprausta į finansinę aklavietę. „Net pakėlus
tarifus jie vieni mažiausių Lietuvoje“,– teigė politikas.
P.Vadopolas taip pat turi savo nuomonę, kodėl G.Umbrasienė su
savo bendražygiais taip aršiai kritikuoja vandens kainų kėlimą. Anot jo,
vicemerė stengiasi visai ne dėl žmonių. Jis įtaria, kad politikė stengiasi bankų
labui.
„Juk jūs žinote, kad ji – buvusi bankininkė. Matyt,
suinteresuota, kad „Aukštaitijos vandenys“ ir Savivaldybė kuo ilgiau mokėtų
bankams palūkanas“,– mano buvęs meras.
Bendrovės vadovui „dzin“
Bendrovės „Aukšaitijos vandenys“ pagrindinė galva Rimantas
Liepa, paklaustas, kaip galėtų pakomentuoti G.Umbrasienės ir jos kolegų Tarybai
pateiktus siūlymus, atsakė lakoniškai: „Tegul jie daro, ką tik nori. Galvoja,
kad čia Liepai reikia tų kainų. Ne Liepai reikia.“
Generalinis direktorius leido suprasti, kad jam iki gyvo kaulo
įgriso visi tie ginčai dėl vandens ir nuotekų kainų bei su tuo susijusios
politinės spekuliacijos.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 18 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Grumtynės. Miesto politikams
teks dar kartą susikauti dėl vandens kainų.
