Iš nelaisvės – be trijų pirštų
Panevėžietis 51 metų Petras Noreika, trejus metus atlikęs
bausmę Pravieniškių 2-uose pataisos namuose -atviroje kolonijoje, šių metų
birželio viduryje išėjo į laisvę. Pagal profesiją statybininko, kolonijoje
netekusio kairės rankos trijų pirštų dalies, laukė ubago lazda.
Medikai P.Noreikos invalidu nepripažino, Darbo birža nepasiūlė
nei darbo, nei pašalpos. Iki šiol vyras negauna ir socialinės pašalpos.
Laisvėje P.Noreika jaučiasi tarsi patekęs į socialinį realybės
šou su užduotimi kuo ilgiau išgyventi be pajamų.
Panevėžietis patyrė, kad tokių kaip jis, nors ir vieną kartą
gyvenime sėdėjusių už grotų, nors ir už nesunkų nusikaltimą, problemos valstybės
ir visuomenės nejaudina. Ji turi svarbesnių.
Tol, kol skurdo į kampą įspeisti buvę nuteistieji vėl
nusikalsta.
P.Noreika tikina nė minčių neturįs vogti, sukčiauti ar juolab
plėšikauti. Vyras pamina savo išdidumą ir prašo nemokamos sriubos, pažįstamų –
sušelpti keliais litais.
Labiausiai P.Noreiką gąsdina tai, kad tokia būtis ne laikina.
„Kas mane, pradėjusį šeštą dešimtį metų, suluošintais pirštais,
teistą, priims į darbą?“– klausia jis.
Jo nuomone, valstybė kartą suklupusio savo piliečio neturėtų
pribaigti, o padėti jam atsitiesti.
Darbo biržos, Socialinės paramos skyriaus specialistai sako,
jog nėra taip, kad grįžusieji iš įkalinimo įstaigų būtų visai palikti likimo
valiai. Jie turi tam tikrų lengvatų įsidarbindami, gauna socialines pašalpas.
Darbu trumpino laiką
P.Noreika buvo nuteistas 3,5 metų. Paleistas iki bausmės
atlikimo pabaigos likus 4 mėnesiams. Tai – pirmas teistumas jo gyvenime.
Visą gyvenimą betonuotoju, tinkuotoju statybose dirbęs vyras
tikina nė baisiausiame sapne nesapnavęs, kad sulaukęs brandaus amžiaus atsidurs
kalėjime.
„Gerai žmonės sako, kad neatsižadėk „terbos“, lazdos ir
kalėjimo“,– sako jis.
P.Noreika nenorėjo detalizuoti, dėl ko prarado laisvę, tik
patikino, kad ne dėl eismo įvykio.
„Buvo tokia situacija, pamojavom kumščiais“,– prasitarė
pašnekovas.
Nagingas vyras kolonijoje, kad greičiau eitų laikas, dirbo
staliumi. Pasak jo, 2,5 metų gamino langus, duris. Vyras piktinosi, jog
dokumentuose įrašyta, kad jis dirbo tik 13 mėnesių.
„Iš tiesų dirbau beveik visą bausmės laiką. Pats veržiausi į
darbą. Manęs giminės nerėmė taip, kaip kai kurių nuteistųjų. Taigi norėjau
kažkiek užsidirbti, bet to, iš proto gali išeiti, jei sėdėsi sudėjęs rankas“,–
pasakojo jis.
P.Noreika šių metų balandį darbo vietoje patyrė traumą. Staklės
jam nupjovė tris kairės rankos pirštus iki pusės. Šis įvykis buvo traktuotas
kaip nelaimingas atsitikimas.
„Aš buvau apkaltintas neatsargumu. Iš tiesų tą kartą skubėjau
dirbti. Staklių pjūklai buvo atšipę. Jau anksčiau prašiau juos pagaląsti, bet
niekas neskubėjo. Atsitiko taip, kaip atsitiko – likau sužalotais pirštais“,–
kalbėjo vyras.
Dirbdamas kolonijoje P.Noreika per mėnesį užsidirbdavo nuo 100
iki 200 litų, kartais daugiau. Penki procentai sumos eidavo į jo kaupiamąją
sąskaitą. Likusius pinigus jis išleisdavo maistui, cigaretėms.
„Prieš pusantrų metų mečiau rūkyti. Gaila buvo rūkalams leisti
pinigus“,– pridūrė jis.
P.Noreika manė, jog darbo kolonijoje laikas bus įskaitytas į
bendrą darbo stažą, o jis visą tą laiką yra draustas valstybiniu socialiniu
draudimu.
Vyras rodė atlyginimo mokėjimą patvirtinančius čekius, kuriuose
matyti tam tikri atskaitymai. Tačiau išėjus į laisvę jo laukė didelis
nusivylimas.
Dukra suteikė pastogę
Kolonijos vartus P.Noreika uždarė kišenėje turėdamas 200 litų –
tiek buvo susitaupęs. Vyras teigia negavęs pinigų net kelionei namo į
Panevėžį.
Tik grįžęs jis iš karto nuskubėjo registruotis į Darbo biržą.
P.Noreiką ištiko šokas, kai jį konsultuojanti specialistė pareiškė, kad darbo
jam nėra, o pašalpa nepriklauso, nes per paskutinius trejus metus jis neturi 18
mėnesių darbo stažo.
„Kad neturi man pasiūlyti darbo, nieko keisto. Pilna sveikų,
jaunų bedarbių vyrų statybininkų, o aš beveik be trijų pirštų. Koks gi darbdavys
tokio norės“,– kalbėjo P.Noreika.
Vis dėlto vyras nemano, kad dėl suluošintų pirštų turėtų visai
atsisakyti vilties susirasti darbą. Jis sakė kolonijoje įgijęs pakankamai
staliaus darbo įgūdžių, bet neturįs staliaus pažymėjimo.
Darbo biržoje P.Noreika pasiteiravo, ar negalėtų lankyti stalių
staklininkų kursų, tačiau išgirdo, jog šiuo metu tokie neorganizuojami.
Panevėžiečiui medikai nustatė, kad jis yra netekęs tik 10
procentų darbingumo. Netekto darbingumo pensiją „Sodra“ jam mokėtų tik tuo
atveju, jeigu jis būtų praradęs ne mažiau kaip 45–55 procentus darbingumo.
„Oficialiai esu darbingas, bet kaip darbuotojas niekam
nereikalingas“,– apie savo padėtį kalbėjo panevėžietis.
Kadangi P.Noreika buvo registruotas Ukmergės rajone, užtruko,
kol išsiregistravo ir prisiregistravo Panevėžyje. Tik tada jis galėjo kreiptis į
miesto Socialinės paramos skyrių socialinės pašalpos.
Vyras viliasi, kad spalį ją jau gaus.
P.Noreikos kolonijoje susitaupyti 200 litų netruko ištirpti.
Pasak vyro, jam dar pasisekė, kad turi dukrą, kuri jam suteikė pastogę. Tačiau
paremti tėvo materialiai negali.
Prieš patekdamas į koloniją P.Noreika nuomojosi butą. Anksčiau
jis su šeima gyveno nuosavame bute, po skyrybų su žmona butas liko jai.
Skurdo prispirtas vyras neseniai išdrįso kreiptis lėkštės
sriubos į Šeimos namus Rožių gatvėje. Ten jam darbuotojai padovanojo higienos
reikmenų.
P.Noreika neslėpė, kad jam labai nesmagu eiti ištiesta ranka,
tačiau kitos išeities jis dabar nemato.
Darbas nelaisvėje nesiskaito
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė
Biguzienė patvirtino, kad P.Noreikai bedarbio pašalpa nepriklauso.
„Per pastaruosius trejus metus jis neturi nė dienos darbo
stažo“,– paaiškino ji.
Kalėjimų departamento vyriausioji specialistė Audrė Mikšienė
sakė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu
draudimu nedraudžiami, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinį draudimą.
Išeitų, kad P.Noreika turėtų gauti tam tikrą kompensaciją už
kolonijoje darbo metu patirtą sužalojimą, tačiau vyras dar nėra gavęs jokios
išmokos.
A.Mikšienė taip pat patikino, kad nuteistųjų darbo laikas atliekant bausmę
neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą, išskyrus tam tikras
išimtis.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 17 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Už borto. Lygtinai į laisvę
paleistas P.Noreika jau kelintas mėnuo neturi jokių pajamų.
