Bulvės, ypač šviežios, ne tik aprūpina organizmą naudingomis
medžiagomis, bet ir gydo. Jose yra labai daug vitaminų ir mineralų. Tik reikia
žinoti, kaip paruošti šias daržoves, kad naudingų medžiagų išliktų kuo
daugiau.
Geriausios – neskustos
100 gramų ką tik iškastų bulvių yra apie 20 ml askorbo
rūgšties. Tai sudaro apie 1/3 šio vitamino paros normos. Senose bulvėse jo yra
gerokai mažiau.
Be vitamino C, bulvėse yra B grupės vitaminų (B1, B2, B5, B6),
vitamino K, PP ir karotino – provitamino A (daugiau jo yra ne baltose, o
gelsvose bulvėse).
Nestinga ir mineralų. Ypač daug kalio (1,5–2 kartus daugiau
negu kitose daržovėse ar vaisiuose). Kalis svarbus tuo, kad neleidžia audiniuose
kauptis skysčiams.
Nemažai bulvėse ir fosforo, kalcio. Yra jodo, labai svarbaus
skyd-liaukei, magnio, natrio, geležies, vario, cinko, mangano, kobalto.
Norint išsaugoti visas šias gėrybes, šviežias bulves reikia
apdoroti labai atsargiai. Sveikatai svarbūs bulvės komponentai – baltymai,
vitaminai, mineralai – susitelkę viršutiniame jos sluoksnyje. Todėl nuskutus
storas lupenas jie pašalinami.
Geriausia šviežias bulves virti ar kepti neskustas. Termiškai
apdorojant žievelė neleidžia pasišalinti tirpioms medžiagoms. Be to, tokių
bulvių skonis būna geresnis: primena keptas lauže.
Labai gražiai atrodo orkaitėje iškeptos bulvės.
Parenkami maždaug vienodo dydžio šakniagumbiai, nuplaunami su
šepetėliu ir plonai patepami riebalais. Kiekvienas įpjaunamas kryžmai ir dedamas
į paruoštą skardą. Kepant pjūvis prasiskleidžia nelyginant žiedas.
Iškeptos bulvės patiekiamos su sviestu ir smulkintais
žalumynais.
Kepant neluptas bulves prarandama mažiausiai naudingų medžiagų.
Prieš virimą bulvės kruopščiai nuplaunamos ir atsargiai nuskutamos peiliu.
Verdant dalis jose esančių mineralinių medžiagų patenka į vandenį.
Norint išvengti didesnių nuostolių, reikia bulves dėti į
verdantį vandenį. Bulvių nuovirą geriausia sunaudoti sriubai.
Bulviniai vaistai
Vienu iš svarbiausių liaudiškų vaistų laikomos šviežių bulvių
sultys. Jos efektyviai gydo virškinamojo trakto ligas – skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, vidurių užkietėjimą.
Rekomenduojama sultis gerti ištisą mėnesį: po 0,5 stiklinės
20–30 minučių prieš valgant. Bulvių sultys normalizuoja skrandžio sekreto
rūgštingumą, malšina pykinimą, vėmimą, skrandžio ir žarnyno skausmus, skatina
opų gijimą, palengvina kasai tenkamą krūvį.
Šios sultys tinka ir įvairių ligų profilaktikai. Bulvių sultys
gydo moterų ligas, pvz., gimdos miomą. Šiuo atveju sulčių rekomenduojama gerti
po 100–200 ml 2–3 kartus per dieną maždaug 2–3 savaites.
Dėl savo kaloringumo ir didelio angliavandenių kiekio bulvės
laikomos netinkamu maistu diabetikams.
Iš tikrųjų bulvių krakmolas greitai suskaidomas, o
pasisavinamas gana lėtai. Todėl sergant nesunkios formos diabetu galima valgyti
bulves. O jų sultys gali netgi sumažinti cukraus kiekį kraujyje, ypač esant
pradinėms ligos stadijoms.
Rekomenduojama šviežiomis bulvėmis gydyti druskų perteklių
organizme. Šiuo atveju naudingiau vartoti ne sultis, o nuovirus. Prieš virimą
šakniavaisius galima supjaustyti, kad į nuovirą patektų daugiau naudingųjų
medžiagų.
Norint išvalyti sąnarius, rekomenduojama 3 dienas valgyti vien
virtas neluptas bulves ir gerti jų nuovirą. O suskaudus gerklei patariama daryti
bulvių nuoviro inhaliacijas (išvirti bulves, nupilti nuovirą ir kuo ilgiau
pakvėpuoti jų garais).
Susižalojus ar nudegus saulėje užtenka ant pažeistos vietos
uždėti šviežių bulvių košelės, kad ji greičiau išgytų. Be to, bulvėmis galima
balinti strazdanas ir minkštinti veido odą.
Gali būti ir pavojingos
Ne visos bulvės naudingos. Pačios naudingiausios – šviežios,
natūraliai užaugintos. O pavojingiausios – pernykštės, pažaliavusios.
Tokiose bulvėse yra nuodo – solanino, jis sukelia galvos
skausmus, pykinimą, viduriavimą ir netgi sulėtina psichines reakcijas. Tokių
bulvių geriau nevalgyti. Verčiau nusipirkti šviežių, kokybiškų.
PARENGĖ L. ŽUKAITĖ
