Neoficialiuose pokalbiuose su bankininkais ir miesto verslininkais
šie atvirai pasakoja, jog Panevėžyje susiklostė tokia situacija, kai daugelis
smulkiųjų verslininkų slepia gaunamas pajamas, o didelė dalis miesto ekonomikos
yra šešėlinė.
Tai paaiškinama bankuose didėjančiais miestiečių indėliais.
Skaičiuojant vienam gyventojui, šiemet panevėžiečių indėlių daugėjo sparčiausiai
Lietuvoje.
Pinigų kiekiu, sunkmečiu augusiu bankuose, panevėžiečiai metų
pradžioje nusileido tik kauniečiams. Miestiečių santaupos išaugo iki 818
milijonų litų, o santaupos vidutiniškai vienam gyventojui didėjo 701 litu.
Pavyzdžiui, Kaune šis skaičius buvo gerokai mažesnis – tik 289 litai. Remiantis
šiais duomenimis daroma išvada, jog Panevėžyje karaliauja šešėlinė ekonomika. Su
tuo nesutinka Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko
pavaduotojas Vidas Osipovas. Remdamasis mokesčių inspekcijos skaičiavimais,
specialistas teigia, kad šešėlinė ekonomika mieste išplitusi tiek pat, kiek ir
kituose Lietuvos miestuose.
– Ar iš tikrųjų didžioji dalis miesto ekonomikos yra tapusi
šešėline?
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas:
– Kažin ar teisinga būtų Panevėžį vadinti išskirtiniu Lietuvos
regionu, kalbant apie „šešėlį“ – situacija tokia kaip ir visoje šalyje. Galima
kalbėti tik apie tai, ką Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
daro, kad mažintų „šešėlį“, kokių prevencinių priemonių imasi ir kokie kontrolės
rezultatai.
Analizuojant pasitikėjimo telefonu gautą informaciją galima
pasakyti, kad per šiuos metus gauti 63 pranešimai: 17 pranešimų liudijo apie
neapskaitomas pajamas, 18 pranešimų – apie fizinių asmenų daromus pažeidimus,
dažniausiai apie darbą neturint verslo liudijimo.
Kiti pranešimai – apie nelegaliai dirbančius asmenis, žymėto
kuro naudojimą ne pagal paskirtį, darbo grafikų pažeidimus. Pastebima
tendencija, kad padaugėjo pranešimų apie fizinių asmenų daromus pažeidimus.
Per aštuonis šių metų mėnesius atlikta 211 tikslinių
patikrinimų prekių realizavimo bei paslaugų teikimo vietose – turgavietėse,
kavinėse-baruose ir kitose viešojo maitinimo vietose, parduotuvėse,
prekiaujančiose drabužiais ir panašiomis prekėmis.
Maždaug ketvirtadalis patikrinimų atlikta pagal VMI
pasitikėjimo telefonu ar iš gyventojų raštu gautą informaciją apie daromus
pažeidimus. Po atliktų patikrinimų surašyti 94 administracinių teisės pažeidimų
protokolai, dažniausiai dėl kasos aparatų eksploatavimo, kasos operacijų tvarkos
pažeidimų, kvitų neišdavimo, apskaitos taisyklių pažeidimų.
– Kokie pažeidimai nustatomi dažniausiai?
– Kovojant su „šešėliu“ yra pasirenkami teminiai, t.y. tam
tikro sektoriaus, patikrinimai. Siekiant vienu metu patikrinti kuo daugiau
mokesčių mokėtojų, yra bendradarbiaujama su kitomis institucijoms bei kitų
apskričių valstybinėmis mokesčių inspekcijomis.
Pavyzdžiui, miesto centrinę turgavietę, prekiautojus dėvėtais
drabužiais pavasario pabaigoje tikrinome kartu su Šiaulių AVMI specialistais.
Šių tikrinimų privalumas yra tas, kad vienu metu yra tikrinamos kelios ta pačia
veikla užsiimančios įmonės.
Tuo metu įmonės praranda galimybę perspėti viena kitą apie
pareigūnų atliekamus operatyvius patikrinimus. Nustatomi pažeidimai yra panašūs
kaip ir per pastaruosius dvejus metus – darbas be verslo liudijimo, kasos kvitų
neišdavimas, prekyba prekėmis neturint įsigijimo dokumentų ir pan.
Be to, šiais metais buvo atlikta 40 restoranų, kavinių, barų ar
kitų viešojo maitinimo įstaigų operatyvių patikrinimų. Pagal patikrinimų metu
nustatytus pažeidimus surašyta 19 administracinių teisės pažeisimų protokolų.
Dažniausiai pasitaikę pažeidimai – kasoje esančio pinigų kiekio
neatitikimas bei kasos kvitų neišdavimas.
Po atliktų įvairių operatyvių patikrinimų per šių metų šešis
mėnesius mokesčių mokėtojai patikslino mokesčių deklaracijas ar kitus dokumentus
ir taip papildė biudžetą 1 mln. 190 tūkstančių litų.
Pernai per tą patį laikotarpį patikslinus deklaracijas
biudžetas buvo papildytas 2 mln. 284 tūkstančiais litų.
Alumi prekiaujančiose parduotuvėse stebima tendencija, kad vis
dažniau prekybos ir sandėliavimo vietoje randama alaus be tų produktų įsigijimo
arba gabenimo dokumentų.
– Ar sunkmečiu plinta atlyginimų mokėjimas
„vokeliuose“?
– Panevėžyje, kaip ir kituose regionuose, fiksuojami atlyginimo
mokėjimo „vokeliuose“ atvejai. Daugiausia pranešimų apie neapskaitytą darbo
užmokestį gaunama pasitikėjimo telefonu 1882, kuris ir buvo sukurtas kaip
įrankis kovai su šešėline ekonomika, įtraukiant visuomenę, ir dėl suaktyvėjusios
kovos su atlyginimais „vokeliuose”.
„Vokelių” atvejų pasitaiko visose veiklos srityse, tačiau
dažniausiai Panevėžio apskrityje pažeidimai nustatomi autoservisuose, statybose
ir aptarnavimo sferoje. Ši tendencija pastebima pastaruosius dvejus metus. Taip
pat nuo 2009 metų vidurio nekinta tendencija, kad apie neapskaitytą darbo
užmokestį dažniau linkę informuoti darbuotojai, iš pradžių algas gaudavę
„vokeliuose”, o paskui darbo užmokesčio nebegaudavę visiškai.
– Kokie metodai taikomi ieškant mokesčių nemokančių įmonių ir
asmenų?
– AVMI specialistai pastebi, kad kai kada apie daromus
mokestinius pažeidimus linkę pranešti ir konkurentai. Tokie pranešimai itin
atidžiai analizuojami, sprendžiama, ar tai nėra bandymas susidoroti su
konkurentais VMI rankomis.
Turimos duomenų bazės mokesčių inspekcijos specialistams
nesunkiai leidžia stebėti įmonių veiklos rodiklių pokyčius: vidutinio darbo
užmokesčio kitimą, darbuotojų skaičiaus didėjimą, mažėjimą ir pan.
Mokesčių administratorius daug dėmesio skiria analitinei
veiklai: stebimi bei analizuojami mokesčių mokėtojų veiklos rodikliai, rinkos
dalyvių sandoriai, deklaruojami bei mokami mokesčiai.
Tokia administratoriaus veikla netrukdo verslo veiklos, o
sukaupta informacija padeda sutrumpinti vykdytinas kontrolės procedūras.
– Ar susiduriantiems su sunkumais verslininkams yra kitų būdų,
nei pasitraukti į „šešėlį“?
– Mokesčių mokėtojams, susiduriantiems su tam tikrais sunkumais
bei negalinčiais tinkamai vykdyti savo mokestinių prievolių – laiku ir tiksliai
sumokėti mokesčių, mokesčių inspekcija siūlo pagalbą.
Vienas iš pagalbos būdų mokestinėms prievolėms įvykdyti yra
mokestinės nepriemokos sumokėjimas dalimis pagal pageidaujamą grafiką. Tokiu
atveju mokesčių administratorius turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba
stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Mokesčių
mokėtojas turi pateikti skolos sumokėjimo grafiką, pagal kurį įsipareigoja
sumokėti nepriemoką.
Toks atsiskaitymo būdas priimtinas, kai skola padengiama per
kelis mėnesius. Atkreipiame dėmesį, kad už pavėluotai į biudžetą sumokėtą
mokestį skaičiuojami delspinigiai.
Mokesčių mokėtojams, pageidaujantiems gauti ilgesnį
atsiskaitymo su biudžetu terminą, taip pat dalyvaujantiems įvairiuose
konkursuose, kurių sąlygose numatyta pateikti pažymą apie atsiskaitymą su
biudžetu, siūlomas kitas būdas – mokestinės paskolos sutarties sudarymas.
Jei nedelsiant sumokėjus susidariusią nepriemoką mokėtojo
finansinė būklė taptų kritinė arba jis nebegalėtų vykdyti kitų finansinių
įsipareigojimų, galima atidėti mokėjimą ar jį išdėstyti dalimis. Kai mokestinės
nepriemokos sumokėjimo terminas atidedamas ar išdėstomas, pasirašoma mokestinės
paskolos sutartis.
Valstybinė mokesčių inspekcija, suprasdama, kad sunkmečiu
įmonėms trūksta apyvartinių lėšų ir jos susiduria su likvidumo problemomis,
skatina nesitraukti į „šešėlį“, bet apie susiklosčiusią situaciją informuoti
mokesčių inspekciją ir tartis dėl mokestinės paskolos sutarčių sudarymo, tai ir
daro sąžiningos įmonės.
Vien per šiuos metus apskrityje sudarytos 58 mokestinės
paskolos sutartys dėl 6377,6 tūkst. litų.
Mantas TOMKŪNAS
