Riaumojo traktoriai ir motociklai
Praūžęs 507-asis Panevėžio gimtadienis mušė rekordus ir
stereotipus. Aukštaitijos sostinė dar niekada nematė tokios švenčiančiųjų gausos
– jungtiniu šokiu Laisvės aikštėje šeštadienio rytą vienu metu miestą sveikino
507 šokėjų, vakarop panevėžiečių ir svečių dėmesį prikausčiusiame parade žygiavo
rekordinė 4000 dalyvių minia, o prieš vidurnaktį Panevėžio padangę nušvietė 507
fejerverkai.
Nuo Klaipėdos gatvės pabaigos Vilniaus, J.Basanavičiaus ir
Elektros gatvėmis į miesto širdį – Laisvės aikštę atžygiavusi eisena užkrėtė
miestą gera nuotaika. Ant šaligatvių išsirikiavę žiūrovai aikčiojo iš
susižavėjimo, mojavo juos sveikinantiems parado dalyviams.
Darželinukų ir jaunimo, verslininkų ir menininkų, pašėlusių
baikerių ir senų automobilių kolekcininkų paradas suvienijo sunkmetį
išgyvenančius panevėžiečius.
Rekordinės kolonos dalyviai žavėjo originalumu: Moksleivių
namai plukdė bures iškėlusį „kūrybos laivą“, „Žemynos“ vidurinės mokiniai mojo
gėlėmis išdabintomis šluotomis, skrybėlėmis iš ąžuolo lapų sveikino Prekybos ir
verslo paslaugų mokyklos auklėtiniai, paskui spalvingais balionais, gėlių
puokštėmis, šiaudiniais sijonais pasipuošusius darželinukus ir moksleivius
kolonoje žingsniavo orūs policijos pareigūnai, Vidaus reikalų ministerijos
reprezentacinis pučiamųjų orkestras, Panevėžio, Latvijos ir Estijos šokių
kolektyvai, neįgalieji, pedalus mynė miesto dviratininkai, kamuolius mušinėjo
krepšininkai, mojavo dziudo kovotojai.
Didžiausio palaikymo sulaukė prariedėjusi transporto kolona –
kurtinamą triukšmą kėlė klubo „Iron X“ baikeriai, akis traukė senovinių
automobilių kolekcija – 1923-iųjų „Ford T“, 1956 m. „Rolls Royce“, 1963-iųjų
„Cadillac Fleetwood“, „Gaz 13“ – vadinamoji čaika. Paskui unikalią kolekciją
riedėjo šių dienų „Subaru“, „Citroen“ automobiliai, visureigiai. Bene
netikėčiausiu parado akcentu tapo Aukštaitijos sostinės gatvėmis rėpliojanti
galinga žemės ūkio technika – nauji traktoriai, apie kokius svajoja kiekvienas
ūkininkas.
Tūkstantinę koloną vainikavo Karaliaus Mindaugo motorizuotojo
pėstininkų bataliono penki „Hummer“ visureigiai ir ginkluoti kariai, kitų metų
gegužę išvyksiantys į tarptautinę misiją Afganistane.
Reginys, kokio Panevėžyje dar nėra buvę, kai kuriems žiūrovams
išspaudė ašarą.
„Verkiu iš laimės. Taip gražu, tokie visi atrodo vieningi“, –
po parado įspūdžiais dalijosi pensininkė Janina.
Naktį mieste ganė žirgus
Dalyvių ir renginių gausa buvo pagrindinis šiųmetės gimtadienio
šventės akcentas. Laisvės aikštę šeštadienio rytą užpildė dešimties miesto šokių
kolektyvų 507 šokėjai – nuo darželinuko iki studento.
Liaudiškos muzikos gerbėjai turėjo progą pasilinksminti degant
laužams naktigonėje prie Bendruomenių rūmų. Nors sena ir graži tradicija būdinga
kaimams, tačiau į naktigonę iš Panevėžio rajono atrisnoję arkliai net ir miesto
centre jautėsi puikiai. Pasak žirgininkų, gyvuliams nebent pakyrėjo dėmesys – ir
senam, ir mažam rūpėjo ne tik brikele ratą apvažiuoti, bet ir galvą
kinkuojančiam arkliui karčius pakedenti ar paplekšnoti per šoną.
Garbės ratus suko arabų, Lietuvos sunkiųjų, didžiųjų ir mažųjų
žemaitukų veislių žirgai ir netgi mažiukai poniai.
Prisižiūrėjusieji į žirgus nuo nakties vėsos gynėsi žolininkės
iš Paliūniškio Dalės Petraitienės katile ant laužo virta žolelių arbata,
užkandžiavo ant įkaitintų laužo akmenų kepta karšta duona, ragavo pagal senolių
receptą virto kleckynės. Prisiragavusieji sveikuoliško maisto vidunakty namo
skubėjo apsirūpinę žolininkės surinktomis ar pačios užaugintomis vaistažolėmis.
Naktigonėje kūju mojavo prie žaizdro įsitaisęs kalvis, medį
skaptavo drožėjas, o vietiniai ir iš Estijos suvažiavę liaudies dainų atlikėjai
ne tik dainavo, bet, kaip ir dera naktigonėje, baisius nutikimus porino.
Į praeitį keliavo nešu
Kur kas solidesnė publika nei į naktigonę šeštadienį rinkosi
prie Kraštotyros muziejaus, kur užsukusiuosius sveikino pats miesto burmistras –
A.Smetonos laikų skrybėle pasidabinęs meras Vitalijus Satkevičius.
Ištrūkusiuosius iš Laisvės a. šurmulio muziejininkai sugrąžino į 1930-uosius
metus. Stebėtina, bet net ir anais laikais panevėžiečiai gyveno tais pačiais
rūpesčiais. „Jei nori būti elegantiška ir nepajusti krizės, tai viską siūdinkis
„Damų vasaroje“, – kvietė Ukmergės g. ir Savanorių a. kampe apie 1930 m.
įsikūrusi siuvykla.
Kokia krizė matant greta žvilgančio automobilio frakais
pasidabinusius orius ponus? Į muziejaus kiemelį įriedėjęs senų automobilių
kolekcininko iš Piniavos Klemenso Sakalausko amerikietiškas nešas sulaukė
didesnio smalsuolių susidomėjimo nei muziejaus siūloma atrakcija nuspalvinti
išblukusias J.Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ vietas.
Tamsiai mėlynas žvilgantis nešas dar 1931-aisiais nufilmuotas
kultinio filmo „Krikštatėvis“ pirmojoje serijoje. Legendiniu automobiliu tuomet
važiavo pagrindinio vaidmens atlikėjas mafijos bosas Al Kaponė.
Ieškojo talentų
Savaitgalį pramogų sostine virtusioje Laisvės aikštėje skambėjo
įvairiausių tautų muzika, trypė liaudies šokėjai. Bene daugiausia muzikos
gerbėjų paviliojo muzikalieji romai ir gundančios pilvo šokėjos.
Nemaža eilė nusidriekė ir prie sužaisti stalo futbolą kvietusių
čempionų – „Ekrano“ komandos aikštelės. Su gimtadienio dalyviais prie futbolo
stalo varžėsi devyni profesionalai – „Ekrano“ žaidėjai.
Romantiškai nusiteikusiuosius Dailės galerijos darbuotojai mokė
akriliniais dažais tapyti ant jūros kriauklių ar akmenukų, „Rūtos“
lopšelio-darželio auklėtojos dalijosi tapybos ant šilko patirtimi, kokius
stebuklus galima sukurti išmokus rištinės batikos, rodė M.Karkos pagrindinės
mokyklos pedagogė, 507-ias šypsenas rinko įsiamžinti persirengus viduramžių
kostiumais kvietusi miesto Fotografijos galerija.
Laisvės a. neištuštėjo net ir Lietuvos bei JAV krepšinio
varžybų metu – šventiniame vakaro koncerte linksminęsi panevėžiečiai gaudė
kiekvieną vedėjo pranešimą iš varžybų ir audringai reagavo į žinią apie Turkijos
pergalę prieš serbus.
Pirko tik maistą
Suradusieji savo talentus savaitgalį Laisvės a. turėjo progos
ir užsidirbti – praeiviai žvangančių monetų negailėjo gatvės muzikantams, po
visą aikštę išsibarsčiusiems neprakalbinamiems mimams, o iš Vilniaus atvykę
vaikinai gailėjosi per mažai grybų atsivežę – baravykus nuo jų stalo pirkėjai
šlavė sparčiau nei tautodailininkų dirbinius Senvagės mugėje.
Tačiau rankų darbo kūriniais prekiavę iš visos Lietuvos
suvažiavę amatininkai tvirtino Panevėžyje kaip niekur kitur pajutę sunkmetį.
Natūraliai rauginta, be cukraus, pagal šimtametį receptą
pagaminta Linkuvos gira prekiavęs vaikinas ironizavo nuo vieno iki kito pirkėjo
spėjantis ir numigti.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 13 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Linksmybės. Tris dienas mieste
šėlęs gimtadienis įrodė, kad Panevėžys moka švęsti ir be plačios kišenės.
