Nei paleisti, nei pakarti
Nuo liepos 1 dienos nebelikus Panevėžio apskrities viršininko
administracijos, kuri buvo Panevėžio priklausomybės ligų centro steigėja,
pastarojo darbuotojai pakibo tarp žemės ir dangaus.
Jie nežino, nei kas jų darbdavys, nei kada jie gaus algas, jei
apskritai gaus, nei ką pasakyti vaistų tiekėjams, nei ką pažadėti elektros ar
vandens pardavėjams.
Priklausomybės ligų centro po savo sparnu nepriglaudė nei
Sveikatos apsaugos ministerija, nei Panevėžio savivaldybė. Tiesa, pastaroji
nesikrato alkoholikams, narkomanams ir kitomis priklausomybės ligomis
sergantiems gyventojams pagalbą teikiančios įstaigos.
Miesto Taryba yra priėmusi sprendimą perimti Priklausomybės
ligų centrą, bet su sąlyga, kad iš Vyriausybės rezervo fondo bus skirta lėšų
pastate, kur įsikūrusi įstaiga, įrengti autonominį šildymą.
Priklausomybės ligų centras veikia Elektros gatvėje, šalia
bankrutavusios „Ekrano“ gamyklos, jai priklausiusiame profilaktoriume. Gydymo
įstaiga užima tik mažą jo dalį – 1000 kvadratinių metrų. Likusios
profilaktoriumo patalpos – apie 4,5 tūkstančio kvadratinių metrų, iš jos
iškrausčius čia veikusią Tuberkuliozės ligoninę, jau kuris laikas stovi tuščios,
tačiau šaltuoju metų laiku šildomos.
Iš viso apie 5,5 tūkstančio kvadratinių metrų dydžio pastatas
turi bendrą šildymo sistemą.
Iki liepos mėnesio už jo šildymą mokėjo, tiksliau leido į orą
pinigus – apie 70 tūkstančių litų per metus, Panevėžio apskrities viršininko
administracija.
Savivaldybei Priklausomybės ligų centrą tektų perimti su visu
pastatu.
Miestas nepajėgus išlaikyti tokio pastato. Todėl, pasak
vicemerės Gemos Umbrasienės, su Sveikatos apsaugos ministerija buvo sutarta, kad
Savivaldybė perims įstaigą, kai gaus iš valstybės pinigų autonominiam šildymui
įrengti. Apsidrausdama miesto Taryba šią sąlygą įrašė į savo sprendimą.
Kadangi pinigų autonominiam šildymui iki šiol nėra, Savivaldybė
įstaigos neperima. Savo ruožtu valstybė bešeimininkei įstaigai nuo liepos
nutraukė finansavimą.
Priklausomybės ligų centras porą mėnesių dar šiaip taip
kapanojosi iš savo uždirbtų pinigų ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos
finansuojamos programos. Tačiau dabar vis labiau klimpsta į skolas, vėluoja
darbuotojams išmokėti atlyginimus ir neturi garantijų, jog neteks pacientams
parodyti duris.
G.Umbrasienė ramina, kad nežinomybė turėtų greitai baigtis.
Ligonių kol kas neskriaudžia
Priklausomybės ligų centro direktorė Neringa Šinkūnienė šiuo
metu atostogauja. Įstaigos vyriausioji buhalterė Danguolė Vaitkevičienė sakė,
kad pirmajam pusmečiui iš valstybės biudžeto skirtas lėšas – 343 tūkstančius
litų iki liepos išnaudojo iki paskutinio cento.
Nuo liepos biudžetinės įstaigos laukė šaltas dušas, ją
maudantis iki šiol. Valstybė jau trečias mėnuo neskiria finansavimo.
Pasak D.Vaitkevičienės, liepą ir rugpjūtį jie šiaip taip
vertėsi iš pačių užsidirbtų lėšų, nes teikia ir mokamas paslaugas, bei Panevėžio
teritorinės ligonių kasos skiriamų pinigų narkotikų kontrolės programai vykdyti.
„Ligoniams kol kas teikiame visas paslaugas, nė vienos nenutraukėme. Tačiau
tikrai neramu dėl rytojaus. Įstaigos skolos auga, darbuotojams už rugpjūtį dar
nebaigti išmokėti atlyginimai“,– kalbėjo ji.
Priklausomybės ligų centrui darbuotojų atlyginimams trūksta 12
tūkstančių litų. Skolos vaistų, šilumos, elektros ir kitų paslaugų tiekėjams
perkopė per 28 tūkstančius litų.
„Labiausiai neramu dėl to, kad nežinome, kada ta nežinomybė
baigsis“,– „Sekundei“ teigė D.Vaitkevičienė.
Koją pakišo škvalas?
G.Umbrasienė teigė, kad dar vasarą miesto Savivaldybė ir
ministerija kreipėsi į Vyriausybę su prašymu iš rezervo fondo skirti lėšų
Priklausomybės ligų pastato autonominiam šildymui įrengti. Panevėžys prašo 90
tūkstančių litų.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 11 d.
“Sekundėje”.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Nežinia. Priklausomybės ligų
centras jau trečias mėnuo neturi šeimininko ir negauna finansavimo iš valstybės
biudžeto.
