Nauji būdai
Bankininkai perspėja, kad nusikaltėliai, nusitaikę į žmonių
pinigus ir naudojantys įvairias sukčiavimo schemas, tampa vis išradingesni.
Sukčiai įtikina žmones patikėti jiems savo internetinės bankininkystės
slaptažodžius ar net leisti pasinaudoti sąskaitomis banke.
„Swedbank“ specialistai pastebi, kad dažniausiai aukomis tampa
socialiai pažeidžiami – darbo ieškantys, su finansiniais sunkumais susiduriantys
– žmonės.
„Anksčiau sukčių taikiklyje dažniausiai atsidurdavo vaikai ir
vyresnio amžiaus žmonės, iš kurių būdavo paimami grynieji pinigai, neva
reikalingi avarijos ar nusikaltimo aukai sumokėti ar kyšiams, o dabar
nusikaltėliai siekia užvaldyti savo aukų bankų sąskaitas“, – teigia „Swedbank“
Aptarnavimo tinklo departamento direktorė Rasa Balevičienė.
Apgaule sužinoję svetimų banko sąskaitų slaptažodžius, sukčiai
pavagia pinigus. Nemažai būta atvejų, kai nusikaltėliai svetimu vardu paima
paskolas greitųjų kreditų bendrovėse, o sąskaitas panaudoja nusikalstamu būdu
gautoms lėšoms paslėpti.
Ieško laikraščiuose
Banko specialistai teigia, kad informacijos apie potencialias
aukas sukčiai suranda skelbimuose laikraščiuose ir internete arba per
pažįstamus.
„Nusikaltėliai neblogai išmano žmonių psichologiją ir savo
aukoms siūlo tai, ko joms tuo metu labiausiai reikia – finansinę paramą arba
darbą“, – pripažįsta R.Balevičienė.
Sukčiavimo schema paprasta. Nusikaltėliai telefonu skambina
darbo ieškančiam asmeniui ir pasiūlo jam gerai atlyginamą darbą. Neva norėdami
pervesti būsimą atlyginimą nusikaltėliai paprašo internetinės bankininkystės
slaptažodžių.
Jei žmogus nesinaudoja internetinės bankininkystės paslaugomis,
jam pasiūloma nueiti į banką ir tapti interneto banko vartotoju.
„Dažniausiai tokių žmonių vardu, pasinaudojant interneto banko
slaptažodžiais, yra paimami greitieji kreditai. Sumos išskaidomos, pervedamos į
kitas panašiu būdu užvaldytas sąskaitas, kol galiausiai pinigai išgryninami
bankomate. Neretai žmogus supranta buvęs apgautas tik tada, kai kredito
bendrovės iš jo pradeda reikalauti grąžinti paskolą“, – perspėja banko
atstovė.
Taikinys – nepasiturintieji
Kaip savo aukas nusikaltėliai pasirenka ir butus parduodančius
asmenis. Apsimetėlis klientas pardavėjui pasiūlo pasidalyti per pusę neva per
didelį notarinį mokestį.
Sukčius paprašo tam tikrą pinigų sumą pervesti į jo sąskaitą
arba duoti jam interneto banko slaptažodį.
Patikėjęs žmogus pirmuoju atveju perveda savo pinigus tiesiai
nusikaltėliams, o antruoju – nusikaltėliai pasiima visus sąskaitoje esančius
pinigus.
Bankininkai pastebi, jog nusikaltėliai apgaudinėja net į
sudėtingą finansinę situaciją pakliuvusius asmenis. Kaip pavyzdys minimas
laikraštyje išspausdintas skelbimas apie labdaros ir paramos fondą.
Atsiliepusiems į skelbimą žmonėms siūloma juos paremti, tačiau
iškeliama sąlyga, jog jie turi patikrinti pretendentų finansinę būklę. Tada vėl
paprašoma interneto banko slaptažodžių, o po tariamų patikrinimų iš turimų
sąskaitų pavagiami pinigai, nukentėjusio žmogaus vardu bandoma paimti
paskolų.
Lieka skolos
Pasak „Swedbank“ specialistų, neretai žmonės patys sutinka
tapti nusikaltėlių aukomis ar bendrininkais. Sukčiai patiklioms aukoms už
atidarytą interneto banko sąskaitą ir jos slaptažodžius arba kreditinę kortelę
pasiūlo pinigų.
Kai kurie su tokiais pasiūlymais sutinka, nes mano, kad jų
vardu atidaryta tuščia banko sąskaita neturi jokios vertės.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 10 d.
“Sekundėje”.
Mantas TOMKŪNAS
