Vaistažoles augina ekologiškai
Lietuvoje auga natūralaus maisto paklausa ir populiarėja
vaistažolių arbatos, tačiau vaistažolių augintojų nedaugėja, o ir tie patys
nedžiūgauja. Vaistažolininkystė nėra lengvas ir labai pelningas verslas. Be to,
vaistažolių augintojams koją kiša į Lietuvą įvežamos gerokai pigesnės
vaistažolės iš Lenkijos ir kitų šalių.
Panevėžio rajone vienintelė ekologinį vaistažolių ūkį turinti
Audronė Kabelienė iš Naujamiesčio seniūnijos tikina, kad šiuo verslu gali
užsiimti entuziastai, kuriems vaistažolių auginimas yra ir hobis.
Poniai Audronei per kelerius metus vaistažolių auginimas tapo
ir gyvenimo būdu. Ji nesiskundžia, kad ekologiniam ūkiui keliami dideli
reikalavimai.
Moters filosofija tokia – jeigu tokiems ūkiams skiriama parama,
jie privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Tiesa, ūkininkei kiek apmaudu, kad dėl griežtų reikalavimų jai
nepavyko įsirengti tokios džiovyklos, kokios norėjo, bet tai nepaskatino jos
nurauti auginamas ramunėles bei medetkas ir lauką apsodinti bulvėmis.
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai
teigia, kad Lietuvoje palankios sąlygos auginti vaistažoles ir ši žemės ūkio
šaka turi perspektyvų.
A.Kabelienė, kaip ir dauguma mūsų šalies vaistažolių augintojų,
tokias prognozes vertina santūriai ir stebi rinką.
„Gali išplėsti vaistažolių plotus, prisiauginti daugiau, tačiau
turi žinoti, kur realizuosi ir ar nepatirsi nuostolių. Vaistažolės – tai ne
grūdinės kultūros“,– kalbėjo ūkininkė, kurios šeima augina ir pastarąsias.
Medetkas renka rankomis
A.Kabelienės vaistažolių ūkis nedidelis –30 arų medetkų ir 1,7
hektaro ramunėlių. Ramunėles ji surinko birželį, medetkos irgi jau džiovykloje.
Laikoma, kad pačios geriausios vaistažolės – surinktos iki Joninių. Ponia Audra
tam pritaria, bet pastebi, kad gamta kartais ne visada leidžia laikytis šios
liaudies išminties.
Ūkininkė laukuose paliko nedidelius vaistažolių plotelius
sėklai. Ramunėlėms nuimti ji naudoja specialų prietaisą, o medetkų žiedus skina
rankomis, nes jos lipnios.
Džiovykloje, kurioje įrengti specialūs ventiliuojami aruodai,
tvyro malonus ramunėlių kvapas.Nenuostabu, kad čia užėjusiesiems iš karto kyla
noras atsigerti ramunėlių arbatos.
Aruodai, kai į juos supylė nuimtas vaistažoles, buvo
pilnutėliai,o dabar juose vaistažolių kone perpus mažiau.
Pasak A.Kabelienės, iš 100 gramų žalių ramunėlių išdžiovinus
lieka apie 10 gramų. Tad nuėmus derlių ji turi didžiulius kalnus vaistažolių, o
kai šios išdžiūsta, lieka 10 kartų mažiau.
Kasmet ūkininkė išdžiovina maždaug po 200 kilogramų ramunėlių
ir medetkų.
Moteris sako, kad šiemet, nors orai vaistažolėms tarsi ir buvo
palankūs, vaistažolių žiedai mažesni.
A.Kabelienė ramunėlių ir medetkų pati nepakuoja ir neparduoda,
o priduoda supirkėjui.
„Turiu nuolatinį supirkėją. Jeigu tokio nebūtų, veikiausiai
neauginčiau visai. Pačiai džiovinti ir pardavinėti neišeina. Tektų samdyti
žmonių, kaštai, ko gero, būtų didesni nei pajamos“,– kalbėjo ji.
Prieš kurį laiką užsidegusi įrengti modernią džiovyklą,
vaistažolių augintoja idėjos atsisakė įvertinusi investicijas. Ji paskaičiavo,
kad įrengti džiovyklą pagal visus keliamus reikalavimus prireiks daugybės
pinigų, o perspektyvos, kada investicijos atsipirks, labai neaiškios.
Netenkina supirkimo kainos
A.Kabelienė sako, kad dabartinė vaistažolių rinka nėra palanki
Lietuvos vaistinių augalų augintojams. „Man neapsimoka supirkėjams atiduoti
vaistažolių tokiomis kainomis, kuriomis jie jas perka iš Lenkijos ar kitų šalių
augintojų“, – aiškino ji.
Pavyzdžiui, Švenčionių vaistažolių fabrikas šiemet už kilogramą
ramunėlių siūlė 13, medetkų – 10 litų. A.Kabelienė neatskleidžia, kiek už
kilogramą vaistažolių jai mokėjo supirkėjas, tačiau neslepia, kad gauna gerokai
brangiau.
Moteris sako galinti garantuoti savo vaistažolių kokybę. Kad
gautų ekologinio ūkio sertifikatą, jai teko kelerius metus tam ruoštis. Kasmet
jos ūkis sulaukia tikrintojų iš viešosios įstaigos „Ekoagro“ – ekologinių ūkių
sertifikuotojo.
Kita vertus, ūkininkė įsitikinusi, kad žolininkas visų pirma
turi būti sąžiningas sau. „Vaistažolė – toks augalas, kad jį turi auginti su
meile. Antraip nieko neišeis“, – sakė ji.
Ketinantiesiems pamėginti verstis vaistažolių auginimu
A.Kabelienė pataria pradėti nuo nedidelių plotų.
Už vaistažoles yra skiriama 343 litų už hektarą pagrindinė
išmoka. Augintojai, turintys sertifikuotus ekologinius ūkius, gauna ir
vadinamąsias ekologines išmokas – beveik 1700 litų už hektarą.
Ūkininkė apgailestauja, kad svaresnė parama vaistažolių
augintojus pasiekė kiek pavėluotai.
Pasak jos, didelis susidomėjimas vaistažolių auginimu buvo
kilęs prieš gerus 10 metų. Tuomet ūkininkai entuziastingai kibo į vaistažolių
auginimo mokslus, bet laikui bėgant daugelis nuleido rankas, nes nesulaukė
valdžios palaikymo.
Veiklą nutraukė ir prieš kelerius metus susikūrusi vaistažolių
augintojų asociacija „Apiflora“. Lietuvoje vaistažolių augintojai dažniausiai
augina ramunėles, medetkas, čiobrelius, valerijonus, ežiuoles, melisas,
šalavijus, pipirmėtes.„Ekoagros“ duomenimis, šalyje yra 22 sertifikuoti ūkiai,
renkantys natūraliai laukuose augančias vaistažoles.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Su meile. A.Kabelienė
įsitikinusi, kad vaistažoles turi auginti tik sąžiningas ir gamtą mylintis
žmogus.
