Sukiršino gyventojus
Gyventojų diskriminacija Panevėžio savivaldybei gali kainuoti
pusę milijono litų. Tiek miesto biudžetui atsieitų įrengti įvažas penkiose
šiemet išasfaltuotose miesto gatvėse.
Kad Savivaldybei gali geruoju nesibaigti panevėžiečių
sukiršinimas, kai nežinia kokiais kriterijais remiantis vieniems įvažos į kiemus
buvo išasfaltuotos, kitiems ne, perspėja ne tik vietos, bet ir Seimo
kontrolieriaus tarnyba.
Ką daryti, kad dėl paliktų neasfaltuotų įvažų sukilę gyventojai
neužsirūstintų dar labiau, Panevėžio vadovai paliks spręsti miesto Tarybai.
Kad Aukštaitijos sostinėje už maždaug 5 mln. litų asfaltuojant
vienuolika gatvių buvo pažeistas teisingumas, konstatavo Seimo kontrolierius
Augustinas Normantas.
Didžiąją dalį – 83,5 proc. lėšų Panevėžio gatvėms asfaltuoti
skyrė Europos Sąjunga, 10,3 proc. prisidėjo valstybė, Savivaldybės dalis sudaro
6,2 proc.
Projekte numatyta tik šešiose gatvėse išasfaltuoti įvažas iki
gyventojų sklypų. Likusių penkių gyventojai tokios malonės negavo. Kai kurie,
pabūgę, kad neįrengus įvažų išvažiuojant iš kiemo į asfalto kraštą netektų
daužyti automobilių, kelininkams patys sumokėjo pinigus už metrą kitą asfalto.
„Mačiau, kad kaimynams nuo gatvės iki kiemo įrenginėja įvažas,
o mano sklypą praleido. Kelininkų viršininkas paaiškino, kad nežinia kodėl mano
namas į projektą neįtrauktas.
Sako, gal projektavęs architektas pražiopsojo. Man dar projektą
parodė, iš tiesų mano namo ten nebuvo“, – pasakojo 1080 Lt už 31 kv. m ploto
išasfaltuotą įvažą sumokėjęs Pušyno gatvės gyventojas Mindaugas Želvys.
Reikalauja įvažų
M.Želvys pasakoja teisybės niekur neieškojęs, tačiau svarsto,
ar nevertėtų ir jam prisidėti prie netylėti nusprendusių kaimynų iš gretimos
Ramunių g. Nors ši gatvė vasarą buvo išasfaltuota, tačiau įvažos į gyventojų
kiemus taip ir liko neįrengtos.
Žmonės nė nemano už kelis metrus asfalto iki jų kiemų leisti
savo pinigus.
„Atkarpa nuo gatvės iki sklypo – ne privati, o valstybinė žemė.
Kai asfaltuoja kaimo kelius, kiekvienam ūkininkui įrengia kelių metrų įvažą, o
mieste kažkodėl dalis gatvių palikta be jų. Nesuprantu tokio neūkiškumo – taigi
išvažiuodami iš kiemų automobiliai ne tik patys laužysis, bet ir asfalto kraštus
laužys. Po metų kitų gatvę vėl reiks remontuoti“, – stebėjosi Ramunių g.
gyventojas Vytautas Butkus.
Savivaldybės skelbtą konkursą vienuolikai gatvių asfaltuoti
laimėjusi bendrovė „Panevėžio keliai“ taip pat suinteresuota įrengti kuo daugiau
įvažų. Įmonė netgi kreipėsi į Savivaldybę siūlydama darbus finansuoti iš
projekto rezervo lėšų, tai yra daugiau nei 400 tūkst. litų, paliktų
nenumatytiems darbams atlikti.
Tačiau, pasak „Panevėžio kelių“ atstovės spaudai Rasos
Čepienės, valdininkų atsakymas buvo neigiamas.
Kalčiausias liko meras
Pirminiame projekte buvo numatyta įrengti įvažas į visus
kiemus. Kodėl projektas buvo pakoreguotas ir net penkios gatvės paliktos be jų,
nesugeba išsiaiškinti ne tik susirūpinę panevėžiečiai, bet ir Savivaldybę
ėmusios tikrinti institucijos.
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė
Seimo kontrolieriui pasiteisino negalinti paaiškinti, dėl kokių priežasčių
vienose gatvėse buvo suprojektuotos įvažos į gyventojų sklypus, o kitose ne, mat
nei projektavimo užduotis parengęs buvęs Statybos ir statinių priežiūros
skyriaus vedėjas Mykolas Buzys, nei jas patvirtinęs administracijos vadovas
Stasys Karčinskas Savivaldybėje nebedirba.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 7 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P. Luko nuotr. Pamiršti. Ramunių g.
gyventojams ilgai lauktas asfaltas atsirūgo – neįrengus įvažų į kiemus
automobilių laukia sunkūs išbandymai.
