Siuntinėja vienas nuo kito
Bijote, kad per vėtrą ant jūsų namo užgrius visai šalia
augantys keliolikos metrų aukščio medžiai? Apsidrauskite namą ir ramiai laukite
nelaimės. Tokį patarimą Panevėžio miesto savivaldybėje išgirdo panevėžietė
Genovaitė Černiauskienė iš Vilties gatvės 11A namo.
Ji su šio namo savininku Valentinu Kairiu kartu gyvena daugiau
kaip 20 metų. Pastaruosius porą metų pensininkai mina Panevėžio
savivaldybės slenkstį dėl visai šalia jų namų augančių eglių,
liepų ir beržų, kurie, jų įsitikinimu, kelia pavojų ne tik turtui, bet ir
gyvybei.
„Namą mes apdraudėme, bet nusiteikti iškeliauti anapus, kai ant
galvos užvirs medis, niekaip negalim“, – ironizavo G.Čer-niauskienė.
Nors pensininkai nuo 2008-ųjų pavasario Savivaldybei rašo
raštus, prašydami apgenėti ar nupjauti medžius – kaip nuspręs specialistai,
jokio oficialaus atsakymo iki šiol nėra gavę.
Vakar G.Černiauskienė taip pat buvo užėjusi į Architektūros ir
urbanistikos skyrių pasiteirauti, kodėl negauna atsakymo į dar 2009 metų liepos
mėnesį rašytą prašymą tvarkyti medžius, tačiau sužinojo tik tiek, kad vienas už
tai atsakingas specialistas išėjo iš darbo, o kitas atostogauja.
Jeigu V.Kairiui ir G.Černiauskienei siaubą keliantys medžiai
augtų jų valdoje, jie galėtų iš pensijų susitaupyti pinigų ir pasamdyti
privačius genėtojus ar kirtėjus. Tačiau medžiai yra „Aušros“ vidurinės mokyklos,
esančios Vienybės aikštėje 38, stadione.
Pagal įstatymus V.Kairiui ir G.Černiauskienei net nepridera
kreiptis leidimo kirsti ar genėti medžių į Savivaldybę. Tai turi daryti mokykla,
kurios teritorijoje jie yra.
Apie dešimt eglių auga prie pat V.Kairio namo tvoros. Nuo
medžių iki jo namo – vos keli metrai. Jeigu virstų, akivaizdu, kad iš medinio
namo nekas liktų.
Tačiau mokyklai tos eglės nė kiek nekliūna ir ji nesiruošia
Savivaldybei dėl jų kvaršinti galvos.
Pensininkai jaučiasi užspeisti į kampą, kuriame priversti
tūnoti ir laukti nelaimės.
Vakar „Sekundei“ nei miesto Architektūros ir urbanistikos, nei
Miesto ūkio skyriai nesugebėjo pakomentuoti šios situacijos, motyvuodami, kad
reikia laiko įsigilinti.
„Jie jau dvejus metus gilinasi ir neįsigilina“, – nusivylusi
G.Černiauskienė.
Gyvena nuolatinėje baimėje
Ši karšta ir lietinga vasara, kaip reta smarkūs vėjai tapo
tikru nervų išbandymu G.Černiauskienei ir V.Kairiui.
„Kai siautėjo vėtros, nežinojom, kur dėtis. Ir namuose baisu
sėdėti, ir į lauką išeiti – iš visų pusių medžiai“, – pasakojo
G.Černiauskienė.
Praėjusią snieguotą žiemą moteris bijojo, kad apledėjusios
medžių šakos nelūžtų.
Pirmą kartą pora savo bėdas raštu išdėstė Panevėžio miesto
architektūros ir urbanistikos skyriui 2008-ųjų ankstyvą pavasarį. Gavo atsakymą,
kad sklypo, kuriame auga medžiai, naudotojai mokyklai išsiųstas raštas kreiptis
į Savivaldybę leidimo tvarkyti medžius.
G.Černiauskienė pasakojo, kad praėjusių metų vasaros pradžioje
buvo atvažiavusi Savivaldybės komisija apžiūrėti medžių. Pasak moters, jie
konstatavo, kad medžius būtina tvarkyti.
„Mums buvo pasakyta dar kartą raštu išdėstyti savo prašymą
Savivaldybei. Mes liepos mėnesį parašėme dar vieną prašymą, kuriame nurodėme,
kokie medžiai mums kelia nerimą. Tuo viskas ir baigėsi. Iki šiol valdininkai mus
varinėja vieni nuo kitų ir dalija patarimus apsidrausti namą“, – paaiškino
pensininkė.
G.Černiauskienė sakė ne kartą mėginusi tartis su „Aušros“
vidurinės mokyklos ūkvedžiu dėl tų nelemtų medžių tvarkymo, tačiau jis esą
nesileidžia į kalbas.
Mokyklos ūkvedys „Sekundę“ patikino, kad šalia V.Kairio namo
tvoros augantys medžiai mokyklai visiškai nekliūna ir jie neketina kreiptis į
Savivaldybę su prašymu juos genėti, juo labiau – kirsti.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 28 d.
”Sekundėje”.
Inga SMALSKIENĖ
P. Luko nuotr. Baimė. G.Černiauskienė, baimindamasi
smarkaus vėjo, su nerimu išklauso sinoptikų prognozes.
