Gyveno iš malonės
„Jei šita istorija būtų ne man nutikusi, nepatikėčiau, kad taip
gali atsitikti. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad gyvenu tokioje atsilikusioje
šalyje, kurioje bankui visai nerūpi jo klientai“, – teigia ką tik iš nemažai
nervų pareikalavusios povestuvinės kelionės sugrįžusi mokytoja Audra (pavardė
redakcijai žinoma).
Į JAV leidęsi jaunavedžiai dėl banko ir oro linijų
nesusišnekėjimo buvo priversti mėnesį už Atlanto gyventi susiveržę diržus ir iš
giminaičių malonės. Tiek laiko bankas ir oro linijos nesugebėjo išsiaiškinti
klaidos ir grąžinti į panevėžiečių sąskaitą permokėtų daugiau nei 6000 litų.
Moteris paskutinę birželio dieną iš „Travelpak“ oro linijų
internetu užsisakė lėktuvo bilietus iš Londono į JAV.
„Iš savo kortelės pervesti pinigų už bilietus negalėjau.
Pasirodo, galioja tokia keista tvarka, kad atsiskaityti galima tik iš kreditinės
kortelės. Bet jeigu jau taip reikia, nieko nepadarysi. Iš savo kortelės
pervedžiau daugiau nei 6000 litų į kreditinę, sumokėjau už bilietus, užsakymas
buvo patvirtintas, bilietus atsispausdinau, tad likau rami“, – pamena Audra.
Nusikaltėlių kailyje
Jaunavedžių ramybė tęsėsi neilgai. Prieš skrisdami į svajonių
šalį, panevėžiečiai dar užsuko kelioms dienoms pasižvalgyti po Londoną. Ten jų
ir laukė šaukštą deguto į medaus statinę įkrėtęs nuotykis.
Liepos šeštąją nuvykę į Gatviko oro uostą lietuviai pasijuto
tarsi didžiausi nusikaltėliai. Eilėje stovėjusi Audra su vyru apstulbo, kai
apsaugos darbuotojai pareikalavo pereiti į kitas patalpas.
„Apžiūrėjo kiekvieną mūsų daiktelį lagamine – dovanėles
draugams, drabužius, higienos priemones. Jaučiausi išniekinta vidury dienos.
Supratau, kad yra kažkokių problemų dėl bilietų. Jokių kitų įtarimų sukelti mes
negalėjome: abu šiaurietiško šviesaus gymio, į teroristus nė iš tolo nepanašūs,
turėjome kvietimus į JAV, tiesiog buvome pora, vykstanti į povestuvinę kelionę“,
– pasakojo moteris.
Audros spėjimai pasitvirtino. Oro uoste panevėžiečiai išgirdo,
kad rankose laikomi 6399 litus kainavę bilietai tėra nieko verti popierėliai,
nes bankas oro linijoms nepervedė pinigų.
„Negalėjome suprasti, kas vyksta. Pinigus juk buvome pervedę.
Įtampos ir streso buvo užtektinai, vis dėlto 6000 litų – ne keli šimtai“, –
pamena Audra.
Išleido paskutinius litus
Panevėžiečiai oro uoste išgirdo ultimatumą: arba dar kartą
sumoka už bilietus, arba į JAV neišskris. Moteris dar vylėsi, kad atsiskaityti
pavyks kreditine kortele, vis dėlto pati į ją prieš savaitę buvo pervedusi
solidžią sumą. Tačiau pasirodė, kad joje pinigų nėra.
Jaunavedžiai ryžosi spjauti į pinigus ir kelionės už Atlanto
neatsisakyti. Kad išskristų į JAV, Audra sumokėjo paskutiniais savo banko
sąskaitoje turėtais pinigais. Jau sėdėdama lėktuve moteris dar vylėsi netrukus
šiuos pinigus atgauti. Ji tikėjo, kad užteks bankui pranešti apie nesusipratimą
ir šis netruks grąžinti antrą kartą pervestą sumą. Tačiau atskridus į JAV
prasidėjo ilgas ir nuobodus Audra susirašinėjimas su banku. Į pirmąjį nusiųstą
prašymą pervesti į sąskaitą permokėtą dalį pinigų bankas atsakė
apgailestaujantis, kad negalintis to padaryti.
„Swedbank“ atsiųstame paaiškinime teigiama, kad atsiskaitant
mokėjimo kortele už bilietus pervesta suma buvo rezervuota ir turės būti
nurašyta gavus patvirtinimą iš atsiskaitymo vietos.
Kadangi moteris oro uoste atsiskaitė dar kartą, banko
darbuotoja jai patarė tiesiog ten ir tikslintis, kaip bus grąžinta kredito
kortelėje rezervuota suma.
Audra siuntė dar vieną laišką bankui. Šį kartą jos prašymas
grąžinti iš kreditinės kortelės pinigus skambėjo kaip pagalbos šauksmas.
„Bijau, kad kreditinėje kortelėje rezervuota suma nebūtų
išsiųsta į „Travelpak“ kompaniją, nes tokiu atveju už bilietus sumokėti pinigai
dubliuotųsi. Prašau atšaukti rezervaciją, nes man reikalingi pinigai“, – rašė
Audra.
Su banku nesusikalbėjo
Iš banko gautas dar vienas atsakymas jaunavedžius pribloškė.
Nors Audra dar pirmajame laiške pranešė esanti JAV, banko darbuotoja jai siūlė
nuvykti į artimiausią „Swedbank“ skyrių užpildyti prašymą raštu. Bankininkė
klientams už Atlanto nurodė ir kitą išeitį – važiuoti į Lietuvos diplomatinę
atstovybę JAV sudaryti įgaliojimo.
Tokia alternatyva nuskambėjo kaip pasityčiojimas.
„Mes – Atlantoje. Lietuvos ambasada – Vašingtone už 12 valandų
kelio. Patekome į nepavydėtiną situaciją: svetimoje šalyje be pinigų. O bankas
mums siūlo vykti kažin kur patiems spręsti savo problemos!
Ar banko darbuotojai buvo sunku susisiekti su „Travelpak“,
viską išsiaiškinti ir man grąžinti pinigus iš kreditinės kortelės? Kokioje
šalyje mes gyvename, jei bankui tiek terūpi klientai?“ – piktinosi Audra.
Moteriai skaudžiausia, kad per visą susirašinėjimą bankas nė
karto ne tik neatsiprašė už nesusipratimą, bet netgi jos nenuramino,
nepaaiškino, kad, anksčiau ar vėliau, pinigai jai bus sugrąžinti. Anot Audros,
visi atsakymai apsiribojo sausais, finansiniais terminais persunktais sakiniais.
„Norint suprasti, ką bankininkė norėjo pasakyti, turbūt reikia du
universitetus baigti.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 27 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Apkarto. Užuot gėrėjęsi JAV vaizdais,
panevėžiečiai už Atlanto ieškojo nežinia kur elektroninėje erdvėje pasiklydusios
solidžios pinigų sumos.
