Kai duria širdį

Pavojingas susiaurėjimas

Stenokardijos (aštraus skausmo krūtinėje, kuris yra pagrindinis
išeminės širdies ligos požymis) priežastis – kraujagyslių, maitinančių širdies
raumenį, susiaurėjimas. Paprastai tai vyksta pamažu ir nepastebimai, ant
kraujagyslių sienelių susidaro aterosklerotinės plokštelės.

Dėl kraujagyslių susiaurėjimo širdis verčiama dirbti
intensyviau, nes kraujas pro kraujagysles sunkiau teka.

Itin pavojinga situacija susiklosto patiriant fizinį krūvį. Tuo
metu raumenims, audiniams ir ląstelėms reikia daugiau kraujo, širdžiai reikia
daugiau deguonies, tačiau siauros kraujagyslės niekaip negali parūpinti reikiamo
kraujo kiekio, ir širdžiai ima trūkti deguonies.

Tokia būsena vadinama išemija. Širdis kenčia deguonies stygių
ir siunčia signalą – ima skaudėti.

Kadangi skausmingi pojūčiai paprastai pasireiškia esant
fiziniam krūviui, tokia stenokardija vadinama įtampos.

Ligos laipsniui nusakyti ji buvo suskirstyta į keturias
funkcines klases.

Iš pradžių stenokardiją gali sukelti per didelis fizinis krūvis
– itin greitas, ilgas ėjimas, bėgimas. Šiuo atveju kalbama apie pačią
lengviausią, pirmą funkcinę klasę.

Daug sunkesnė, 4-os klasės stenokardija pasireiškia esant
minimaliam fiziniam aktyvumui (pavyzdžiui, vos žengus kelis žingsnius) arba net
nepatiriant jokio krūvio.

Beje, toks skirstymas gana sąlygiškas. Žmogui, sergančiam
stenokardija, svarbu ne jos klasė, o teisinga pojūčių analizė. Svarbu
nepraleisti momento, kai liga ima progresuoti.

Jei anksčiau lipant laiptais stenokardijos priepuolis
pasireikšdavo po trečio aukšto, o dabar jau antrame aukšte, reikia kreiptis į
gydytoją, kad pakoreguotų gydymą.

Negalima atidėlioti, nes stenokardijos ūmėjimas veda prie
miokardo infarkto.

Varlė ant krūtinės

Tipiški stenokardijos priepuoliai turi savo skiriamuosius
požymius. Skausmas dažniausiai pasireiškia lipant laiptais, einant, sunkiai
nešant. Nemalonūs pojūčiai gali pasireikšti ir po emocinio susijaudinimo.

Esant stenokardijai skausmas dažniausiai juntamas už
krūtinkaulio, t. y. krūtinės ląstos centre, bet gali skaudėti ir kairiau, kaip
sakoma, širdies plote, arba kaklą, apatinį žandikaulį, tarp menčių. Skausmas
paprastai būna spaudžiantis, deginantis.

Kai kurie žmonės jį apibūdindami sako, kad atrodo, lyg kas
sunkaus ant krūtinės būtų uždėta. Galbūt todėl praeityje stenokardiją vadino
krūtinės varle.

Toks širdies priepuolis paprastai greitai praeina, ramiai
pabuvus ir sučiulpus nitroglicerino tabletę jau po dešimties minučių pasijuntama
geriau. Tačiau stenokardija – klastinga liga, ne visuomet ji pasireiškia taip,
kaip aprašyta.

Patikslinti diagnozę galima kruopščiai išsityrus, atlikus
elektrokardiogramą, bandymus su dviračiu treniruokliu ar bėgimo takeliu.

Stenokardijos priepuoliams užkirsti kalią patikimiausi yra
vaistai nitratų pagrindu. Be tablečių, priepuoliui ištikus galima vartoti
purškalus į burną.

Nitratų grupės vaistai yra pagrindiniai stenokardijai gydyti.
Jų poveikis pasireiškia tuo, kad jie sumažina kraujo pritekėjimą į širdį ir
sumažina jai tenkantį krūvį.

Šiai grupei priklauso kelios dešimtys preparatų. Kai kuriuos
reikia vartoti 4 kartus per dieną dėl trumpo veikimo laiko (maždaug 6–7
valandų), kiti veikia ilgiau, jų poveikis organizme išlieka 12–14 valandų ar net
parą ir ilgiau. Šiuolaikiškiausi vaistai vartojami kartą per dieną.

Itin patogu naudoti specialius pleistrus. Vaistai nuolat
patenka į kraują ir patikimai saugo širdį. Yra net specialių tablečių, jas
reikia prilipdyti prie vidinės skruosto pusės ir vaistai nuolat patenka į
kraują.

Tačiau nitratų vartojimą būtinai reikia aptarti su gydytoju.
Šie vaistai šalutinių poveikių turi ne itin daug, tačiau žmonėms, sergantiems
tam tikra glaukomos forma, juos vartoti reikia atsargiai.

Dėl nitratų vartojimo dažnai skauda galvą, šį skausmą galima
pašalinti kitais vaistais.

Be nitratų, nuo stenokardijos priepuolių vartojami vadinamieji
kalcio antagonistai. Dar vienas preparatas sergantiesiems išemine širdies liga
ir patiriantiesiems stenokardijos priepuolius – aspirinas, jį reikia vartoti
nedidelėmis dozėmis.

Amerikiečių mokslininkų tyrimais nustatyta, kad ketvirtadalis
tabletės per parą padeda išvengti infarkto ir staigios mirties.

Tačiau ne viskas paprasta, ypač jei kalbama apie žmones,
turinčius skrandžio opą. Jie aspiriną turi gerti valgydami arba užgerti jį daug
skysčio. Arba pasirinkti tokius vaistus, kurie beveik nedirgina skrandžio
gleivinės.

Bet kuriuo atveju sergant stenokardija vaistus reikia vartoti
nuolat, jų nenutraukti, net jei gerai jaučiamasi.

Pagal galimybes reikia stengtis gyventi normalų gyvenimą,
tačiau visur jausti saiką. Žinoma, gerai, jei šalia visuomet būtų artimi žmonės,
kurie už jus nudirbtų dalį darbų, padėtų ištikus priepuoliui.

Parengė A. Kaminskienė