Turtinga praeitis
Notrelinių šeimos atstovė vaistinė melisa jau buvo žinoma
daugiau kaip prieš 2000 metų. Ji vartota kaip medingas, kvapus prieskoninis ir
gydomasis augalas.
Ypač melisas vertino graikai. Antikinėje Graikijoje jos buvo
laikomos priemone, skatinančia jausmingumą. O įžymusis mokslininkas ir filosofas
persas Avicena teigė, kad šie augalai suteikia energijos ir nuveja liūdesį.
Melisos, jo manymu, stiprina širdį, gydo jos permušimus, gerina virškinimą ir
net padeda nuo žagsulio.
Viduramžiais Paryžiaus vienuoliai karmelitai gamino melisų
užpilą, į jį dar dėdavo mėtų lapų, citrinų žievelių, kalendrų grūdelių, cinamono
ir muskato riešutų. Juo gydydavo nervų sistemos ligas. Šios žolės būdavo ir
priemonėse, mažinančiose gimdymo skausmus.
Populiari gydomoji priemonė
Lietuvoje vaistinės melisos savaime neauga, bet retas
sodininkas jų nepasisėja savo sklypelyje, juolab kad augalų priežiūra
nesudėtinga, o nauda neabejotina.
Melisų lapuose ir žieduose gausu eterinių aliejų, organinių
rūgščių, rauginių ir kitokių naudingųjų medžiagų, vitamino C bei karoteno ir
flavonoidų.
Vaistinė žaliava – lapai ir viršutinė stiebo dalis – pjaunama
nuo birželio iki pat rugsėjo pabaigos, bet geriausia – prieš žydėjimą vėsią
nesaulėtą dieną ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje paskleista nestoru
sluoksniu, kad nesusidarytų gniutulai.
Tiesa, daugiausia vertingų savybių turi šviežia, nedžiovinta
melisų žolė, tad nereikėtų jos užmiršti ir tada, kol ji dar žaliuoja darže.
Melisų užpilo geriama, kai padažnėja širdies plakimas, skauda
širdies srityje, kai svaigsta galva, vargina nervinis nuovargis, traukuliai. Šio
augalo preparatai naudingi žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis, nes plečia
kraujagysles.
Melisos gerina apetitą, malšina žarnyno skausmus, mažina pilvo
pūtimą, taip pat rekomenduojamos sergantiesiems mažakraujyste, podagra, kai
dažnai užkietėja viduriai, moterims kaip menstruacinio ciklo sureguliavimo
priemonė ir klimakso laikotarpiu.
Užpilu skalaujama burna esant gleivinės uždegimui, sergant odos
ligomis dedami jo kompresai.
Jei neturima laiko kasdien pasiruošti užpilo, galima
pasigaminti spiritinio melisų antpilo (200 g šviežių lapų užpilti 1 litru 60
laipsnių stiprumo degtinės ir laikyti šiltoje vietoje, po 10 dienų perkošti,
vartoti atskiestą vandeniu arba įsipylus į arbatą), jis taip pat stimuliuoja
širdies veiklą, gerina kraujotaką, gydo nervinį išsekimą ir miego sutrikimus.
Vaistų pasigaminame patys
Užpilui du šaukštus džiovintų melisų lapų emaliuotame inde
reikia užplikyti stikline verdančio vandens ir įstačius į didesnį puodą su
vandeniu, uždengus dangčiu ant nedidelės ugnies pakaitinti 15 min. Nuėmus nuo
viryklės ne mažiau kaip 45 minutes leisti pritraukti ir perkošti. Įpilti tiek
vandens, kad vėl būtų pilna stiklinė.
Užpilas geriamas šiltas po valgymo 2–3 kartus per dieną,
suaugusieji jo turėtų vartoti po trečdalį arba pusę stiklinės, vaikai – nuo
vieno šaukšto iki trečdalio stiklinės.
Kai užpilu gydomi virškinamojo trakto sutrikimai, jo geriama
likus 15–30 minučių iki valgymo.
Melisų užpilo patartina gerti esant negausioms menstruacijoms
arba sutrikus mėnesinių ciklui, jo galima įsipilti į vonią. Šiuo tikslu 200 g
sviežių melisų lapų užpilama dviem litrais vandens, valandą palaikoma,
perkošiama ir supilama į vonią su 36–38 laipsnių temperatūros vandeniu. Tokioje
vonioje patartina pagulėti prieš miegą. Gydymosi kursas – 10–12 procedūrų.
Geriausių rezultatų pasiekiama ruošiant ne vien melisų, bet
įvairių augalų vonias. Tad, be šių žolių, dar dedama pelynų, kraujažolių,
raudonėlių, ajerų šaknų, mėtų ir pušų pumpurų (visų po 20 gramų). Vaistinė
žaliava užpilama 4 -5 litrais vandens ir pusę valandos kaitinama vandens
vonelėje (arba ant labai silpnos ugnies) uždengtame inde. Atvėsęs užpilas
perkošiamas ir supilamas į vonią su maždaug 37 laipsnių temperatūros vandeniu.
Žolelių vonioje rekomenduojama pamirkti 10–15 minučių. Tokios
procedūros naudingos ir žmonėms, kurių sutrikusi medžiagų apykaita, taip pat
sergantiesiems dermatitu, egzema, žvyneline, kai yra trofinių opų.
Melisų užpilo naudinga gerti peršalus, karščiuojant – jis
skatina prakaitavimą ir mažina kūno temperatūrą. O skalavimas melisų užpilu ne
tik padeda esant burnos gleivinės ligoms, bet ir naikina blogą kvapą iš
burnos.
Greičiau užmigti padeda melisų arbata (3 arbatiniai šaukšteliai
smulkiai supjaustytų lapų užpilama didele stikline verdančio vandens ir uždengus
10 minučių palaikoma, tada perkošiama). Tokios arbatos reikia gerti po puodelį
tris kartus per dieną. Ją pasaldinus medumi migdomasis poveikis dar
padidėja.
Melisų užpilu gydomasi sergant egzema, atopiniu dermatitu,
neurodermitu, niežais ir kitomis alerginėmis odos ligomis.
Kai vargina reumatas arba smarkiai ušsigavus patartina ant
skaudamų vietų dėti melisų kompresus (3–4 šaukštai susmulkintų augalų viršūnelių
arba lapų nuplikoma verdančiu vandeniu ir suvyniojama į marlę). Sugrūstų šviežių
melisų lapų dedama ant vabzdžių įkandimo vietų, žaizdų, kad oda greičiau
sugytų.
Paūmėjus hemorojui arba kai užkietėja viduriai patartina
pasidaryti klizmą, į stiklinę vandens įpylus arbatinį šaukštelį šviežių melisų
sulčių.
Svarbu, kad gydantis melisų preparatais galima nesibaiminti
šalutinio poveikio.
Parengė A. Gotautaitė
