Išpažinčių klausėsi lauke
Į bažnyčioje saugomu stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu nuo
seno garsėjančios Krekenavos Žolinės atlaidus savaitgalį plaukė tūkstančiai
miestelio gyventojų ir atvykėlių iš visos Lietuvos.
Į vieną gražiausių ir garsiausių Panevėžio krašto švenčių
žmonės rinkosi išsipuošę ir su svarbiausiu Žolinės atributu – laukuose surinktų
ar pačių darželiuose išaugintų gėlių puokštėmis.
Bažnyčios varpai į Žolinės atlaidus Krekenavoje sekmadienį
kvietė net keturis kartus. Tačiau daugiausia dėmesio sulaukė vidudienį
prasidėjusios, vyskupo J.Kaunecko aukojamos šv. Mišios.
Visi norėjusieji pašventinti stebuklingą galią per Žolinę
įgaunančius atsineštus žolynus netilpo Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų
bažnyčion. Nuo saulės kaitros slėpdamiesi po bent menką pavėsį teikiančiais
medžiais būriai tikinčiųjų Panevėžio vyskupo J.Kaunecko pamokslo klausėsi lauke.
Nesutilpusiųjų į bažnyčią išpažinčių dvasininkai klausėsi
bažnyčios šventoriun išneštose klausyklose.
Nuskambėjo politinės gaidos
Į atlaidus susirinkusiuosius vyskupas kvietė stiprinti
tikėjimą. Anot dvasininko, pasaulio istorijoje žinomas ne vienas atvejis, kai
malda Dievo Motinai – Švenčiausiai mergelei Marijai išvaduoja tautas nuo
priespaudos.
J.Kauneckas priminė Austrijos pavyzdį, kai tautai susivienijus
maldai įvyko stebuklas –V.Molotovas davė įsakymą iš šalies išvesti okupacinę
kariuomenę. Anot vyskupo, maldos Dievo Motinai vėl sujungė sovietinių okupantų
perskirtą Vokietiją.
Vyskupas priminė, jog tauta negali gyventi palaimoje, jei iš
žmonių lūpų nekyla aukštyn malda.
Panevėžio vyskupijos vadovo pamoksle nuskambėjo ir politinės
gaidelės.
Priminęs, kad žmonės dažnai klysta rinkimuose balsuodami už
lengvai pažadus dalijančius populistus, vyskupas kaip pavyzdį paminėjo
dviprasmiškai vertinamus Lietuvos politikus.
„Ar R.Paksas, ar V.Uspaskichas, bet vis tiek renkame“, –
kalbėjo J.Kauneckas.
Kaip ir kasmet, Krekenavos Žolinės atlaidai tęsis net aštuonias
dienas. Dar visą ateinančią savaitę bus meldžiamasi už dvasininkus, Lietuvos
atgimimą, ligonius ir medikus, tikybos mokytojus, pedagogus, moksleivius,
studentus, žiniasklaidos darbuotojus, parapijas, bendruomenes ir seniūnijas,
šeimas bei vaikus.
Susirenka pasižmonėti
Šalia bažnyčios tradiciškai rikiavosi lietuviškų suvenyrų,
šventųjų paveikslų, rūkytos mėsos, ekologiškų pyragų, kiniškų žaislų ir
svarbiausio šventinės prekybos akcento – ryškiaspalvių saldainių pardavėjai.
Pasirūpinti lauktuvėmis galėjo ir kišenėje teturintieji
keliasdešimt centų, ir atsinešusieji storas pinigines.
Kol vieni bažnyčioje ar šventoriuje dalyvavo šv. Mišiose, kiti
derėjosi su prekybininkais, gurkšnojo troškulį malšinančią girą ar šnekučiavosi
su seniai matytais, į atlaidus iš įvairiausių šalies kampelių suvažiavusiais
pažįstamais.
„Žolinė man nuo mažų dienų didelė šventė. Krekenavoje gimiau,
užaugau. Neįsivaizduoju miestelio be šitų atlaidų. Į bažnyčią ateiname su visa
šeima, bet pačių šv. Mišių dažniausiai taip ir neišklausom. Svarbiausia –
susitikti su giminėmis, su draugais, į Krekenavą suvažiavusiais bendraklasiais,
išgirsti, kaip jiems sekasi, pasipasakoti, kaip pats gyveni“, – pasakojo
krekenavietė Violeta Valantinienė.
Anot jos, Žolinė neįsivaizduojama be šventinių saldainių. Moteris saldumynų
pripirko visiems giminės vaikams – dukterėčioms, sūnėnams, pusseserių
vaikams.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 16 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Atlaidų trauka. Alinanti
kaitra neišgąsdino į atlaidus iš įvairiausių šalies kampelių suvažiavusių
tikinčiųjų.
