Medalis kišenėje
Pergalę naktiniame Vilniaus klube su krepšininkais ir
treneriais šventęs aštuoniolikmetis alkoholio beveik negėrė – tik alaus bokalą
po rungtynių ir šiek tiek šampano. Bet šėlo iki paryčių.
Ir su tais pačiais serbais, kai po lemtingo baudos metimo
pažvelgęs į atsarginių žaidėjų suolelį ir perbalusius jų veidus pasimėgavo
žudiko žvilgsniu, bendravo labai draugiškai.
„Iš pradžių dar nesuvokėme, ką laimėjome“, – nuoširdžiai
prisipažįsta Ž.Skučas.
Europos čempiono medalis – namie. Pirmąsias dvi dienas jį
nešiojosi ant kaklo, kišenėje, vėl ant kaklo. Kartkartėmis Žygimantas čiupdavo
medalį ir nusiraminęs atsipalaiduodavo – yra, nedingo.
Pusfinalio rungtynės
„Mes nenuleidome rankų, bet, realiai vertinant, kai serbai
likus kelioms minutėms iki rungtynių finalo pirmavo 10 taškų, laimėti buvo labai
sunku, – Ž.Skučas išsiduoda, kad per lemtingąjį pusfinalį šmėkštelėjo minčių
apie pralaimėjimą. – Po to patyrėme sunkiai nusakomą euforiją.“
Apie baudos metimus, likus pusantros sekundės iki rungtynių
pabaigos, Žygimanto klausinėjo ne vieną ir ne dešimt kartų.
„Aš gerai mėtau baudas. Neabejojau, kad vieną įmesiu. Be to,
Jonas Valančiūnas nuramino, kad jau garantuotos lygiosios, nieko blogo nenutiks,
jei ir neįmesiu, – vėl grįždamas mintimis į pusfinalį Ž.Skučas nuoširdžiai
tikino, kad nesijaudino. – Girdėjau žiūrovus, suvokiau rezultatą, bet jaudulys
buvo kažkur kitur…“ Buvęs Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivis, dabar – Kauno
technologijos universiteto studentas, grįžtelėja per petį. Tarsi jaudulį paliko
ten, už nugaros.
Tik išleidęs iš rankų kamuolį, tą pačią akimirką suvokė –
metimas tikslus. Yra!
„Atlikau tai, ką ir privalėjau. Antrojo metimo, kaip ir sakė
treneriai, nepataikiau specialiai, – veide ne aktoriškas, bet nuoširdus
kuklumas. Paskui šypteli: – Po pirmo metimo žvilgtelėjau į serbų atsarginių
žaidėjų suolelį. Norėjau šiek tiek pasimėgauti…“
Likimo kalvis
Ne, Žygimantas nieko nesapnavo ir mistinių situacijų išvakarėse
nepatyrė. Dėl jaudulio ir nuovargio, kaip ir dauguma krepšininkų, Ž.Skučas
miegojo prastai ir nekart naktį pabusdavo. Paklaustas apie prietarus, linkteli
galvą. Vykstant čempionatui aštuoniolikmečiai neskuto dar ne itin gausiai
želiančių barzdų ir nesikirpo nagų.
Tačiau jaunasis Kauno „Žalgirio-Sabonio mokyklos“ krepšininkas
įsitikinęs, kad prietarai gyvenime reiškia nedaug: kiekvienas žmogus – savo
likimo kalvis.
Būti ar nebūti? Tokių gyvenimiškų situacijų, kaip nutiko metant
baudas, jis dar nepatyrė. Tiesa, kartą gatvės krepšinio varžybose Ž.Skučas
vienas prieš vieną su Deividu Pukiu sužaidė lygiosiomis, bet paskutinę akimirką
Žygimantas metė vieną baudos metimą. Ir – pataikė!
„Ne, sveikinimo žinučių nebuvo daug“, – prisipažįsta čempionas
ir patikslina, kad kaltas prieš čempionatą pakeistas jo telefono numeris.
Ryškiausias epizodas
Ne, su daile neturiu nieko bendro, šypsosi pastebėjus, kad
Kauno „Aušros“ gimnazijoje buvo sustiprintos dailės pamokos. Kartais net šešis
kartus per savaitę mokėsi skulptūros, piešimo.
„Nesu menininkas, – neslapukauja. – Tiesa, mėgsta muziką,
filmus ir dainuojamąją poeziją. – Kas bendro tarp meno ir krepšinio? Turbūt ir
ten, ir ten reikia savito proto ir mąstymo. Iš gimnazijos laikų liko patys
geriausi prisiminimai.“
Kol kas apie jokį kitą miestą, išskyrus Kauną, Žygimantas
negalvoja. „Kaunas, – ieško žodžių, – kažkas tokio!“ Jis nemėgsta dergti kitų
miestų ir amžinoje Vilniaus ir Kauno dvikovoje tik draugiškai pašiepia sostinę:
„Tai rusų, lenkų, ispanų, portugalų miestas. Jaučiu didelį skirtumą tarp
sostinės ir Kauno.“
Kas bus vėliau, KTU studentas nežino. Jis juokdamasis
prisipažįsta, kad, kaip ir kalbama apie jo zodiako ženklą – Žuvis, dažnai
plaukia pasroviui. Tačiau atviras ir paprastas vaikinukas krepšinio aikštelėje
valios ir užsispyrimo nestokoja.
Nurimus auksinio čempionato euforijai, jis atostogaus. Nedaug –
savaitę, daugiausia – dvi. Būtinai važiuos su mylimąja ir draugais pailsėti į
Palangą.
Dabar Ž.Skučas neabejodamas išskiria ryškiausią savo gyvenimo
epizodą – kai jį atvedė mokytis į krepšinio mokyklą pas trenerį Rimvydą
Samulėną. Tada dabartiniam Europos jaunių krepšinio čempionui tai atrodė tik
nereikšminga smulkmena.
Parengė V.Meškauskas
Nuotr. Įsimintina. Ž.Skučas (bučiuoja taurę iš
dešinės) svariai prisidėjo prie lietuvių pergalių.
