Vertino dangos kokybę
Planuojantieji įsirengti ar atnaujinti futbolo aikštę turi
įvertinti daugelį aspektų, tačiau specialistai tikina, kad dirbtinės aikščių
dangos dabar populiarios visame pasaulyje.
Prieš porą savaičių M.Kelleris lankėsi stadionuose ir
treniruočių bazėse, kuriuose yra įgyvendinamas Lietuvos futbolo federacijos
(LFF) 7 mln. litų vertės dirbtinių dangų projektas, ir vertino jau paklotos ar
klojamos dangos kokybę.
Po vizitų Panevėžyje, Kėdainiuose, Kaune, Gargžduose, Tauragėje
ir Alytuje paklausėme M.Kellerio apie nevienareikšmiai šalies futbolo
specialistų vertinamos dirbtinės dangos privalumus.
– Kuris Lietuvos miestas turi kokybiškiausią dirbtinę
dangą?
– Įvertinti labai sudėtinga. Pavyzdžiui, Nacionalinėje futbolo
akademijoje Kaune pirmoji danga buvo paklota prieš aštuonerius metus, aikštė
intensyviai naudojama, danga senos kartos ir jau moraliai nusidėvėjusi – nors
ant jos dar galima žaisti, tačiau ją jau reikėtų keisti kokybiškesne.
Gargžduose po rekonstrukcijos atidarytame stadione danga
visiškai nauja ir kokybiškai paklota. Kituose mano aplankytuose miestuose yra
vienokių ar kitokių trūkumų, tai ne visada susiję tiesiogiai su dangos kokybe.
Reikia tinkamos priežiūros
– Nuo ko priklauso dirbtinės dangos kokybė?
– Iš tiesų tai visa sistema. Kloti dirbtinę dangą – ne vien
išvynioti žalią kilimą. Labai daug lemia kokybiškas pagrindas, ant kurio ji bus
klojama, pačios dangos kokybė. Šiuo metu galima rinktis iš begalės variantų, jie
nuolat tobulėja. Vienas iš svarbiausių elementų – tinkama dangos priežiūra.
Džiaugiuosi, kad jūsų šalyje tai yra suprantama – taip pratęsiamas dangos
galiojimo laikas. Aišku, kuo intensyviau danga naudojama, tuo ji greičiau
nusidėvi.
– Kuri stadionų ar futbolo aikščių danga geresnė – dirbtinė ar
natūrali? Juk ginčų netrūksta?
– Negalima jų lyginti. Kiekviena danga turi savo privalumų ir
trūkumų. Pavyzdžiui, natūralios dangos aikštėje, norint išlaikyti gerą jos
kokybę, per savaitę galima žaisti vos du kartus – vėliau reikia leisti žolei
atsigauti.
Dirbtinės dangos aikštę galima naudoti beveik be apribojimų – 7
dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Lyjant, sningant ar sausrai
išdžiovinus žolę, žaidimas ant natūralios vejos nebus itin kokybiškas.
Nors daugelis prioritetą teikia natūraliai žolei, siekiant
išlaikyti aukštą jos kokybę, reikia nemažai pastangų. Pakloti dirbtinę dangą
reikalauja daugiau investicijų, tačiau vėliau jos priežiūra yra pigesnė nei
natūralios vejos.
Vykdo projektą
– Koks pasirinkimas vis dėlto vyrauja Europoje?
– Dažnai klubai pasirenka ir dirbtines dangas, ir natūralias.
Reprezentaciniuose stadionuose, kurie naudojami rečiau, dažnai paliekama
natūrali veja. Treniruotėms skirtos aikštės, kuriose nuolat vyksta treniruotės,
jaunimo varžybos, dažniausiai naudojamos dirbtinės dangos. Net Didžiojoje
Britanijoje, kur tikrai išplėtota stadionų infrastruktūra, yra puikios sąlygos
želdinti natūralias vejas, linkstama prie dirbtinių dangų – taip sutaupoma
nemažai ploto, kuris reikalingas natūralios vejos stadionams. Jie dažnai stovi
nenaudojami vien todėl, kad reikia leisti žolei atsigauti.
Vykdydama 7 mln. litų vertės pilnų matmenų dirbtinių dangų
projektą, LFF dovanoja naujos kartos aikščių dangas dešimčiai Lietuvos regionų.
Viena iš pagrindinių sąlygų projekto dalyviams – prisidėti prie stadiono
rekonstrukcijos, t. y. parengti stadioną dangai kloti, įrengti apšvietimą ir
bent 500 vietų žiūrovams. Taip pat svarbu, kad futbolo klubas būtų stadiono
bendraturtis.
LFF projekte dalyvaujančių aikščių įrengimą atidžiai stebi UEFA
ir FIFA (Tarptautinė futbolo asociacijų federacija) ekspertai, jie standartus
atitinkančiai aikštei suteikia FIFA 2 žvaigždučių kategoriją. Tokioje aikštėje
jau gali būti rengiamos aukščiausio lygio varžybos – ne tik vietos čempionatai,
bet ir nacionalinės rinktinės susitikimai.
Gargždai – pirmasis miestas, panaudojęs Lietuvos futbolo
federacijos pilnų matmenų dirbtinės dangos projekto, skirto šalies regionų
futbolo infrastruktūrai gerinti, lėšas.
Planuojama, kad artimiausiu metu naujos kartos dangos bus
paklotos Kėdainiuose ir Kaune. Panevėžyje, Mažeikiuose, Tauragėje ir Alytuje
vyksta parengiamieji darbai. Iki kitų metų dirbtinės dangos bus skirtos ir
kitiems šalies regionams.
Per šešerius metus LFF į įvairius futbolo plėtros ir
populiarinimo projektus regionuose jau yra investavusi apie 25 milijonus
litų.
„LFF.LT“ inf.
Nuotr. Reikia rūpintis. Norint pailginti
dirbtinės dangos tarnavimo laiką, ją būtina tinkamai
prižiūrėti.
