Hektare neišsiteko
Iš Sanžilės paplūdimio Berčiūnuose poilsiautojus išvaikiusios
Lietuvoje draudžiamos auginti kiauliašernės atvedė į prieš mėnesį rajono
poliklinikos vadovo vietą palikusio Alfonso Šlekio sodybą.
Už auginamus kiaulės ir šerno hibridus gydytojui gresia ne tik
piniginė bauda. Kriuksinčių juodakailių šeimininkui gali tekti atsisveikinti su
savo augintinėmis.
A.Šlekys neneigia, kad prieš savaitę į paplūdimį
nukriuksėjusios nei kiaulės, nei šernai paspruko iš jo ūkio.
„Turbūt koks žvėrelis elektrinį piemenį nutraukė, o jos visos
draugiškai ir išėjo. Visą hektarą žemės nupirkau, bet joms neužtenka“, –
rūpesčių pridariusiomis augintinėmis piktinosi A.Šlekys.
Gydytojas žino, kad gamtosaugininkai ieško prieš savaitę į už
gero kilometro esantį paplūdimį išrūkusių kiauliašernių šeimininko, bet
inspektoriai jo kieme dar nepasirodė.
A.Šlekys tikrintojų nebijo ir pasiruošęs įrodyti, kad jam bauda
nepriklauso. Mat įstatymas, draudžiantis laikyti gyvūnų mišrūnus, įsigaliojo
praėjusių metų rugsėjį, o pensininko ūkyje juodakailės apsigyveno dar pavasarį.
Kaip įrodymą A.Šlekys saugo su Pakruojo rajono ūkininku
praėjusių metų balandį sudarytą mainų sutartį: už keturis mišrūnus – patiną ir
tris pateles – nepagailėjęs net grūdų. Realiai, pasak augintojo, už
kiauliašernių jauniklį prašoma 300 litų.
Kaukolę atiduos mokslininkams
A.Šlekys neabejoja: jei aplinkosaugininkai vis dėlto nuspręstų
jį nubausti, teisme įrodytų esąs nekaltas. To jau pasiekė jam kiauliašernes į
grūdus išmainęs pakruojiškis ūkininkas.
Gamtosaugininkų vyrui skirtą 300 litų baudą Šiaulių apygardos
teismas panaikino, nes šis įrodė, kad gyvulius įsigijo dar iki mišrūnų
augintojams apynasrį uždėjusio įstatymo įsigaliojimo datos.
Be to, A.Šlekys abejoja, kad jo kiemo aptvare kriuksinčias
juodakailes teisinga vadinti kiauliašernėmis.
„Kokie čia šernai? Jų snukis ilgas, o šitų trumpas. Jei mane
baus, vieną nušausiu, o kaukolę mokslininkams atiduosiu. Tegul ištiria, kiek
šitame gyvūne yra šerno. Čia tik kiaulių mišrūnai“, – žada augintojas. Gydytojas
egzotiškais gyvūnais susidomėjo dėl itin kokybiškos jų mėsos – internete
perskaitė, kad ji sveikesnė net už paukštieną ir neturi kraujagysles užkemšančio
cholesterolio.
Maža to, pasak A.Šlekio, ir priežiūra visai nesudėtinga:
kiauliašernės nereiklios nei maistui, nei gyvenimo sąlygoms. Svarbiausia
mišrūnėms turėti ką knisti ir vietos ganytis. Didelių rūpesčių šeimininkams jos
nekelia net žiemą. Paspaudus šalčiams, kaip tikino A.Šlekys, jo augintinės
puikiai jaučiasi lauke įsiknisusios į šiaudus.
Saugo šernų populiaciją
Kiauliašernės gydytojui rūpesčių užtraukė, kai apie jas
aplinkosaugininkams pranešė berčiūniečiai.
Kurį laiką neįprastiems gyvūnams dar buvę atlaidūs, vietiniai
kantrybės neteko, kai praėjusią savaitę nei kiaulės, nei šernai, nepaisydami
vasarotojų, sumanė irgi atsigaivinti Sanžilės vandenyje.
Paplūdimyje atsiradusios trys didelės kiauliašernės su penkiais
jaunikliais iš karto virto žvaigždėmis: išvydę egzotišką vaizdą vieni puolė
fotografuoti, kiti rūpintis šautuvu, kol atvažiavę vyrai juodakailes išginė.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus
Valdemaro Jakšto teigimu, nors kiauliašernės neagresyvios ir kone draugiškos,
Lietuvos teisės aktai jas laikyti leidžia tik moksliniams tyrimams ir tik gavus
Aplinkos ministerijos leidimą. Lietuvoje vienintelis toks leidimas išduotas
Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutui Baisogaloje. Aplankyti
hibridus auginantį gydytoją aplinkosaugininkai vis dar ruošiasi.
Plačiau skaitykite 2010 m. liepos 15 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
M. Norvaišo nuotr. Neteisėti. Nors
kiauliašernės neagresyvios ir kone draugiškos, Lietuvos teisės aktai jas laikyti
leidžia tik moksliniams tyrimams ir tik gavus Aplinkos ministerijos leidimą.
Taip Lietuva tikisi išsaugoti pasaulyje nykstančią šernų populiaciją.
