Intelektualai nereikalingi
Sovietmečiu pelnyto darbininkiško regiono įvaizdžio Panevėžiui
atsikratyti nepavyko nė per porą nepriklausomybės dešimtmečių.
Dvi aukštąsias – Kauno technologijos universiteto Panevėžio
institutą ir Kolegiją – turinčioje Panevėžio apskrityje aukštąjį ir aukštesnįjį
išsilavinimą įgiję 18 proc. 25–64 metų gyventojų.
Vienintelę kolegiją ir maždaug 100 tūkst. gyventojų mažiau
turinčioje Utenos apskrityje suskaičiuojama 21 proc. žmonių, turinčių aukšto
lygio išsilavinimą. Daugiausia baigusiųjų aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas
Vilniaus apskrityje. Čia universitetų ir kolegijų diplomus turi kas trečias
gyventojas.
„Panevėžys virsta į prekybos ir paslaugų miestą su skurdžia
darbo rinka: tik didžiulės parduotuvės, kavinės, kas antrame kieme – grožio
salonai, draudimo agentūros ir autoservisai“, – Aukštaitijos sostinėje vietos
intelektualams nemato Panevėžio darbo biržos Registravimo-informavimo skyriaus
vyriausioji specialistė Lidija Mataitienė.
Darbo pasiūlymų savo mieste su viltimi laukia 298 šiemet šalies
aukštąsias mokyklas baigę panevėžiečiai. Deja, Panevėžys, kuriame nedarbo lygis
pasiekė 17 proc., diplomuotam jaunimui ne ką tegali pasiūlyti – pernai
įsidarbinti pavyko vos 30 proc. įsiregistravusių absolventų.
Grįžta ne savo noru
2009-aisiais į Panevėžio darbo biržą kreipėsi net 14
universitetų absolventai. Didžioji dalis – 38 proc. (103) – biržos duris pravėrė
įgiję specialybes KTU, 29 – baigę studijas Vilniaus universitete, 28 – Vilniaus
pedagoginio universiteto absolventai. Ketvirtadalis darbo ieškojusių praėjusių
metų absolventų buvo baigę vadybos ir verslo administravimo studijas.
Darbo Panevėžyje ieškojo ir 16-os kolegijų absolventai, iš jų
64 proc. (203) turintieji Panevėžio kolegijos diplomą, 18 proc. – pernai
baigusiųjų Vilniaus kolegiją ir 15 proc. – Kauno. Dauguma Darbo biržoje
pragyvenimo šaltinio ieškojusių jaunuolių baigė socialinės pedagogikos ir
vadybos studijų programas.
„Tokie duomenys nereiškia, kad Panevėžio kolegija – bloga
įstaiga. Tik ji kasmet parengia tų pačių specialybių absolventus, o Panevėžio
darbo rinka nepajėgia jų aprūpinti darbu“, – teigė L.Mataitienė.
Ji abejoja, ar iš didmiesčių į Panevėžį diplomuotus jaunus
specialistus parginė nostalgija gimtajam miestui. Įgijusiems aukštąjį
išsilavinimą bedarbiams gimtinė – tik šiaudas skęstančiajam.
„Į savo miestą grįžti absolventus verčia materialinė padėtis.
Baigus studijas ir neturint darbo, didmiestyje verstis sunku, todėl išvažiuojama
pas tėvus“, – mano L.Mataitienė.
Sulaiko skurdas
Panevėžio kolegijai laikinai vadovaujanti direktoriaus
pavaduotoja Birutė Dalmantienė viliasi, kad nors pusė iš 500 šiųmečių absolventų
išsiskirstys po apskritį.
„Mūsų studentai – geri, dori jaunuoliai, neišvykę studijuoti į
didmiesčius, nes neleido tėvų finansinės galimybės. Tačiau baigę studijas ir
kiek prakutę jie stengiasi ištrūkti iš Panevėžio. Jis jaunimui tikrai neatrodo
švytinčiu vilties miestu “, – pažymi B.Dalmantienė.
Menka darbo vietų pasiūla ir mažas uždarbis – svarbiausios
priežastys, verčiančios panevėžiečius bėgti kuo toliau nuo savo miesto. Pasak
B.Dalmantienės, jame neradę nišos Kolegiją baigusieji slaugytojai,
kineziterapeutai, informacinių technologijų specialistai sėkmingai darbuojasi
užsienyje.
Netenkina uždarbis
Kad per 292 tūkst. gyventojų turinčiai Panevėžio apskričiai 18
proc. aukštojo mokslo diplomą įgijusių gyventojų – gerokai per mažai, mano ir
KTU Panevėžio instituto rektorius Žilvinas Bazaras. Tačiau jis abejoja, kad
Aukštaitijos sostinėje išsilavinimo lygis pakils.
„Panevėžio apskritis – Vilniaus, Kauno universitetų donorė.
Jaunimas veržte veržiasi iš tėvų namų, o baigę studijas į regioną nebegrįžta“, –
tvirtina Ž.Bazaras.
Iš KTU Panevėžio instituto šiųmečių 308 absolventų, rektoriaus
nuomone, Panevėžyje pasiliks nedaugelis. Ne tik todėl, kad mieste menka darbo
rinkos pasiūla. Diplomuotų specialistų netenkina panevėžietiškas uždarbis.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Panevėžyje
vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, siekė 1726 Lt.
Akivaizdus protų nutekėjimas, rektoriaus nuomone, Aukštaitijos
sostinėje buvo stebimas bankrutavus kineskopų gigantei „Ekrano“ gamyklai. Kol
dešimtmečius prie konvejerių triūsę darbininkai rengė masinius streikus,
diplomuoti specialistai žvalgėsi kito darbo. Dauguma ir surado, bet – jau ne
Panevėžyje.
Vis dėlto Ž.Bazaras nelinkęs teisti intelektualų nevertinančios
ir nesaugančios Aukštaitijos sostinės. Protų nutekėjimas – visos Lietuvos
problema.
Paties rektoriaus dukra, baigusi architektūros studijas ir
metus neradusi darbo tėvynėje, universitete įgytas žinias sėkmingai pritaikė
Portugalijoje.
Lygį kels ukrainiečiai
Pakelti panevėžiečių išsilavinimo lygį planuoja dar viena
aukštoji mokykla. Netolimoje ateityje filialo duris atverti žada Vakarų Ukrainos
Rivnes miesto privatus tarptautinis ekonominės ir humanitarinės krypties
universitetas.
Įstaigos vadovybei ir Panevėžio vadovams tarpininkaujantis
Šiaulių universiteto profesorius Vincentas Lamanauskas tvirtina, kad tai –
realus šansas Panevėžiui pakelti savo lygį. Lenkijoje ir Vengrijoje filialus
atvėręs universitetas, pasak profesoriaus, siekia tapti patrauklia tarptautine
švietimo įstaiga. Skaityti paskaitų į Panevėžį būtų kviečiama Lietuvos ir
užsienio šalių profesūra.
V.Lamanauskas prasitaria palaikantis ukrainiečių idėją, nes
pats kilęs iš Panevėžio.
Apie privataus universiteto ketinimus plačiau pasakoti
profesorius kol kas nenori. „Visur kyšo konkurencijos ausys, o ji graži garbinga
nelabai įmanoma“, – paaiškino V.Lamanauskas.
Abiturientai kelia sparnus
Nors dvi Panevėžyje veikiančios aukštosios nė nemano
užsidaryti, o netolimoje ateityje į Aukštaitijos sostinę įkelti koją planuoja ir
trečioji, švietimo įstaigų vadovai miestui prognozuoja dar žemesnį išsilavinimo
lygį.
Pasak 5-osios vidurinės mokyklos direktoriaus Antano Donielos,
į gimtąjį miestą po studijų sugrįžo tik vienas kitas šios įstaigos abiturientas,
o iš 88 šiųmečių tokių planų neturi tikriausiai nė vienas.
Direktoriaus tikinimu, visi planuoja studijuoti aukštosiose ir
net trigubai daugiau nei pernai ketina išvykti į užsienio universitetus.
Praėjusiais metais mokslus svetur pasirinko 12 iš 84 šios mokyklos abiturientų.
Į aukštąsias mokyklas įstojo visi. A.Doniela abejoja, kad gimtajam miestui
prireiks jų protų ir žinių.
„Panevėžiui dar nereikia aukštos kvalifikacijos specialistų,
čia nėra kur panaudoti intelektualinį potencialą“, – daro išvadą A.Doniela.
Jo paties dukra, Vilniaus universitete baigusi ekonomiką ir
švedų kalbą, taip pat moka mokesčius ne gimtajame mieste ir net ne tėvynėje –
darbuojasi projektų koordinatore Suomijoje.
„Pagrindinė sąlyga ieškant darbo užsienyje – tobulas kalbos
mokėjimas ir gebėjimai. Dukros neprašė net diplomo kopijos pateikti. Iki šiol
jos abu diplomai guli stalčiuje Lietuvoje. Svarbiausia darbdaviui – doras,
sąžiningas darbas ir kompetencija. Užsienyje per pažintis neįmanoma nei padėti,
nei atimti“, – pastebi A.Doniela.
Plačiau skaitykite 2010 m. liepos 14 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P. Luko nuotr. Išvažiuoja. Vienais gabiausių
Lietuvoje laikomi Panevėžio abiturientai perspektyvomis gimtajame mieste
nesižavi.
