Atlygis nevilioja
Pasibaigus mokslo metams Panevėžio darbo biržos duris vis
dažniau atveria absolventai. Registracijos anketų laukę jaunuoliai sudarė nemažą
dalį sumaniusiųjų tądien užsiregistruoti Darbo biržoje.
Jauni panevėžiečiai pasakojo turintys mažai vilčių gimtajame
mieste susirasti darbo, o jo negavus ateitį siejo su užsieniu.
Panevėžietis Edvinas, neseniai bakalauro studijas baigęs
Vilniaus Gedimino technikos universitete ir įgijęs mechatronikos specialybę,
teigė į Darbo biržą užsiregistravęs ne darbo paieškoms, o norėdamas išvengti 72
litų mėnesinio sveikatos draudimo mokesčio, kol susiras darbo užsienyje.
„Vilniuje draugas pasiliko dirbti, jam pasiūlė 800 litų
atlyginimą. Sostinėje vien pragyventi mėnesiui reikia pusantro tūkstančio litų.
Susiradęs darbo Panevėžyje tikriausiai turėčiau pas tėvus
glaustis“, – skeptiškai galimybę pasilikti Lietuvoje vertino Edvinas.
Jaunuolis teigė, kad maždaug pusė jo kurso draugų nusprendė
tęsti mokslus –įstojo į magistrantūrą, o kiti ieškosi darbo, daugelis
įsidarbinti tikisi užsienyje.
Tiktų bet koks uždarbis
„Atėjau ieškoti darbo – ko gi daugiau! Panevėžio kolegijoje
baigiau burnos higienos studijų programą, darbo kol kas neradau. Jei Panevėžyje
nepavyktų, darbo ieškotis galvoju užsienyje. Už 800 litų atlygį tikrai neketinu
dirbti – ne tam tiek laiko studijavau. Jei nepasiūlys didesnio atlyginimo –
išvyksiu“, – ryžtingai buvo nusiteikusi panevėžietė Reda.
Tačiau maži darbo užmokesčio atbaido ne visus jaunuolius. Prieš
metus teisės studijas Mykolo Romerio universitete baigusi Inga Kuprytė buvo
pasiryžusi dirbti už minimalų atlyginimą.
„Vakar atleido, atėjau užsiregistruoti, nes reikia mokesčius
mokėti.
Darbo ieškosiu pati, bet gal ką ir Darbo birža pasiūlys.
Atlyginimas nėra esminis dalykas – galiu dirbti ir pusę etato ir už minimumą,
kad tik nesėdėčiau rankų sudėjusi. Tokia situacija“, – optimizmu netryško
mergina.
Daugelis su „Sekunde“ bendravusių jaunų panevėžiečių pasakojo,
kad į Darbo biržą atėjo užsiregistruoti norėdami išvengti privalomojo sveikatos
draudimo mokesčio, tačiau susirasti darbo vilčių neturėjo.
Profesija – pranašumas
Panevėžio darbo biržos specialistai pažymi, kad šiemet,
palyginti su praėjusiais metais, studijas baigusių klientų beveik nepadaugėjo.
Didžioji dauguma absolventų savo anketose nurodo, kad ieško
darbo pagal įgytą kvalifikaciją. Dauguma įsidarbinti norinčių jaunuolių yra
baigę Panevėžio mokymo įstaigas, tačiau yra ir tokių, kurie į gimtąjį miestą
grįžo po studijų kitur.
„Sulaukiame Šiaulių universiteto, Vilniaus Gedimino technikos
universiteto buvusių studentų. Tai – kelių ir statybos inžinieriai, vadybos ir
verslo administratoriai. Iš profesinio rengimo centrų ateina automobilių remonto
darbuotojai, barmenai“, – vardijo Panevėžio darbo biržos Registravimo ir
informavimo skyriaus vedėja Skirmantė Danylienė.
Pastebima, kad sunkmečiu absolventams įsidarbinti yra
sudėtingiau nei prieš keletą metų. Anksčiau daugelis mokslus baigusiųjų
pradėdavo dirbti dar tą pačią vasarą, o dabar pasiūlymų tenka laukti ne vieną
mėnesį.
Pasak S.Danylienės, nors darbo paieškos atima nemažai laiko,
tačiau specialistai įsidarbinti vis tiek turi kur kas didesnes galimybes nei
neįgijusieji profesijos.
Trūksta patirties
Darbo patirties neturintys jauni panevėžiečiai neretai nurodo,
kad darbdavio pasiūlymą priimsiantys tik tada, jei tenkins užmokestis.
Darbo biržos specialistė yra ne kartą gavusi jaunuolių skundų,
kad darbdaviai nenori jų įdarbinti dėl patirties stokos. Tačiau S.Danylienė
mano, kad galimybių susirasti darbo turi ir jie: jaunų žmonių entuziazmas
neretai kompensuoja nepatyrimą.
Plačiau skaitykite 2010 m. liepos 12 d. „Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
M.Norvaišo nuotr. SUĖJO. Studijas baigę absolventai
pastarosiomis dienomis sudaro didelę dalį atėjusiųjų užsiregistruoti į darbo
biržas, daugelis tai daro norėdami išvengti sveikatos draudimo mokesčio.
