Kaltina žmonių viliojimu
Senolei smarkiai pasiligojus ir tapus priklausomai nuo
aplinkinių į mūšį dėl panevėžietės turto stojo jos vaikai ir atsitiktiniai,
kadaise ekskursijoje moters sutikti žmonės.
73-ejų metų Marijonos Kirkštūnienės vaikai, sužinoję, kad jų
mama prieš dešimtmetį vienintelį savo turtą – bendrabučio tipo 26 kv. metrų
būstą – padovanojo svetimiems, pašėlo.
Ponios Marijonos dukra Jolanta teigia, kad jos mama neva buvo
įviliota į sektantų pinkles.
„Žinau, kad buto mama neatgaus. Tebūnie. Tačiau norime, kad
daugiau patiklių žmonių neįkliūtų į apgavikų pinkles“, – „Sekundei“ teigė
panevėžietė.
Prieš dešimt metų padovanojusi butą Janinai Garkauskienei,
senolė bendrabučio tipo kambaryje gyveno dar ketverius metus.
Vėliau, naujajai šeimininkei pardavus nuosavybę, M.
Kirkštūnienė kurį laiką gyveno su ponia Janina jos bute, kol ši nupirko kitą
būstą Molainių gatvėje. Jame panevėžietė gyveno šešerius metus, kol užklupo
sunki liga.
„Mes seniai žinojome, kad mama bendrauja su šiais žmonėmis. Iš
pradžių bandėme kalbėti, tačiau pamatę, kad viskas veltui – vienu metu mamai
galva buvo gerai susukta, nutarėme leisti toliau bendrauti su jais. Vis dėlto
senas žmogus, – dėstė Jolanta. – Tačiau kai mama susirgo ir atsigulė į ligoninę,
ji prarado teises į tą butą. Naujieji šeimininkai išregistravo mano mamą iš
buto, užrakino duris ir neleido išsinešti net jos drabužių.“
Panevėžietė neslėpė esanti įsižeidusi, kad pasinaudoję senu
žmogumi, sektantai, kaip juos vadina Jolanta, jo atsikratė pirmai progai
pasitaikius.
Už geradarius deda galvą
M. Kirkštūnienės dukra „Sekundei“ sakė žinanti ne vieną atvejį,
kai Janina Garkauskienė ir jos bendražygis Jonas Sinkevičius pasinaudojo
žmonėmis – iš jų išviliojo butus. Deja, panevėžietė realių faktų pateikti
negalėjo.
„Jie vadovauja „Tikėjimo žodžiui“ ar kam ten, pavadinimo
tiksliai nežinau. Kiek žinau Jonas Sinkevičius save vadina Jėzumi Kristumi,
Janina Garkauskinė – Marija. Nors realių faktų neturiu, tačiau, pradėjusi labiau
domėtis šiais žmonėmis, sužinojau vieną panašų atvejį kaip mūsų. Mirus močiutei,
pas kurią beveik aštuonerius metus gyveno Jonas Sinkevičius, butas atiteko jam.
Apie tai tos močiutės artimieji sužinojo tik pradėję tvarkytis dokumentus.
Tąkart situacija baigėsi tuo, kad pusę turto artimiesiems pavyko prisiteisti“, –
pasakojo Jolanta.
Pasak nusivylusios panevėžietės, ji atsitiktinai iš mamos
sužinojo, kad J. Garkauskienė ir jos draugas senolei liepė atsisakyti ir
vaikų.
„Todėl iš mamos dabar ir girdžiu, kad jie šventieji. Neleidžia
apie juos blogai kalbėti. Jai taip susuktos smegenys, kad baisu. Mama miesto
Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje guli jau keturis mėnesius, o jos
„gerieji“ draugai aplankyti nebuvo nė karto. Kai paklausiu, kur dabar, kai jai
reikia draugų, yra jos geradariai, ji atsako: viskas „Dievo valioje.“ Kreipiausi
net į gydančią gydytoją ir klausiau, ar jai nereikia psichologo pagalbos“, –
sielvartingai kalbėjo pašnekovė.
Ponia Jolanta prisiminė, kad jos mama net apsiverkė, kai ši
blogai atsiliepė apie J.Garkauskienę ir J.Sinkevičių.
„Ji ašarodama kalbėjo, kad pateksiu į pragarą, nes blogai kalbu
apie jos didvyrius“, – prisiminė moteris.
Širdies neatvėrė
„Sekundės“ žurnalistams M. Kirkštūnienė taip pat nesyk
pakartojo, kad viskas Dievo valioje ir susiklosčiusi situacija, pasak moters,
nėra niekuo išskirtinė.
Senolė teigė puikiai supratusi savo poelgį prieš dešimt metų ir
palikusi butą tam, kam maniusi esant reikalinga.
Kilusios sumaišties ji nenorėjo aiškinti, atsakiusi, kad per
artimiausius ketverius penkerius metus prasidės Apokalipsė ir niekam tuomet jau
neberūpės menki kivirčai.
„Su dukra mūsų santykiai yra sunkūs. Nors aš ją labai myliu, ji
ligoninėje mane lanko kasdien, tačiau mano Jolantėlė nesupranta“, – paaiškinti,
kodėl butą padovanojo ne artimiesiems, nepanoro ponia Marijona.
Pasakiusi, kad J.Garkauskienė ir J.Sinkevičius nėra jos artimi
giminaičiai, ji neatskleidė, kaip su jais susipažino.
J. Garkauskienė „Sekundei“ teigė su močiute susipažinusi
kažkokioje kelionėje. Kur, tiksliai ji sako neatsimenanti.
„Ekskursijoje kažkada buvome, tai buvo labai seniai, gerai jau
nepamenu“, – patikino sektante vadinama panevėžietė.
Pasak jos, su M.Kirkštūniene visada puikiai sutardavusi dažnai
ją lankydavusi.
„Kai pamačiau, kokiame siaube močiutė gyveno, visada jai
padėdavau. Marijonų gatvėje bendrabučio tipo bute įsikūrusi Marijona turėdavo
nuolat kęsti triukšmą naktimis. Valkatos bendrabutyje degindavo laužus, visada
buvo galima laukti gaisro. Ten nuolatos lankydavosi policijos pareigūnai,
ugniagesiai gelbėtojai“, – „Sekundei“ pasakojo J.Garkauskienė.
Pasak moters, jai dažnai nueinant pas močiutę, senolei gimė
mintis palikti butą nuolatinei lankytojai.
Apgyvendino iš geranoriškumo
„Man to buto net nereikėjo. Namas, kuriame prieš dešimtmetį
gyveno Marijona, buvo vadinamas namu pragaru. Kai močiutė padovanojo tą
kambarėlį, aš sutvarkiau ir langus, ir naujas duris įdėjau, ir remontą padariau,
kad nors kiek geriau jis atrodytų, – kalbėjo ponia Janina. – Močiutė ten dar
gyveno ketverius metus. Kai pamačiau, kad alkoholikai ten duris laužo, prie jų
kuria laužus – neapsikenčiau ir pasiėmiau močiutę pas save gyventi.“
Janina Garkauskienė tvirtino, kad bendrabučio tipo kambarėlį
pardavė už vienuolika tūkstančių litų, 2004 m. nupirko kitą vieno kambario butą
Molainių gatvėje, kur apgyvendino M.Kirkštūnienę.
„Ji ten gyveno šešerius metus. Man tiesiog pasidarė gaila
žmogaus, kad jai nėra kur prisiglausti, todėl turėdama žmogiškumo jai leidau ten
gyventi“, – aiškino panevėžietė.
Pasak moters, per šį laiką vaikai močiutę lankydavo labai
retai. Jos teigimu, ji senolei pirkdavo ir apavą, drabužius.
„Aš ir pati pensininkė, tačiau man padeda vaikai. Kiek galėjau,
tiek padėdavau ir M.Kirkštūnienei. Dukra su sūnumi nežinia ką padarytų mamai,
jei tik galėtų. Močiutė net pas vaikus bijojo važiuoti. Nesuprantu, kas čia jų
per bendravimas“, – gerais darbais gyrėsi pašnekovė.
Vadina abejingais gimdytojai
J. Garkauskienė teigė, kad susirgus močiutei ir ją išvežus į
ligoninę prasidėjo siaubas. Pasak jos, Marijonos dukra Jolanta pradėjo jai
nuolat skambinti ir grasinti, prisistatydama vis kitu žmogumi – policijos
pareigūne, žurnaliste.
„Močiutei susirgus nepagydoma liga, paskambino Jolanta ir
pasakė norinti pasiimti mamos likusius daiktus. Iš pradžių manėme, kad ji
atvažiuos, padėkos, kad taip ilgai leidome jos mamai prisiglausti, tačiau vos
įkėlusi koją į namus, pradėjo grūmoti, keiksnoti. Vadino mus sektantais, nors
mes tikriausi katalikai. Jonui Sinkevičiui net smogė per galvą, – pasakojo
J.Garkauskienė. – Žiemą balkone buvo sustatyti vazonai, tai Jolanta čiupo vieną
jų ir trenkė Jonui. Jolanta su vyru gąsdino, kad mūsų dienos suskaičiuotos. Tada
kreipėmės į prokuratūrą, bet šie atlikę tyrimą mūsų net neapklausė.“
J. Sinkevičius ir J. Garkauskienė mano, kad Jolanta taip
elgiasi ne todėl, kad nori atgauti močiutės butą, tačiau dėl to, kad nori juos
priversti iš slaugos ligoninės pasiimti kliuviniu tapusią senolę.
„Mano nuomone, močiutė slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje
atgulėjo jai skirtą laiką ir dabar ja turi rūpintis artimieji. Tačiau šiems
Marijona tik kliūtis, todėl ir bando visaip jos atsikratyti, kaltindami kitus
nebūtais dalykais“, – svarstė daugybės kaltinimų sulaukusi moteris.
Plačiau skaitykite 2010 m. liepos 12 d. „Sekundėje“.
Vaida REPOVIENĖ
M.Norvaišo nuotr. Baigtis. Palaikomojo gydymo
ir slaugos ligoninėje gulinti sunkiai serganti M. Kirkštūnienė tiki, kad visus
kivirčus ir negandas užgoš artimiausiu laiku prasidėsianti Apokalipsė.
