Per karščius patariama mažiau judėti ir negerti šaltų gėrimų

Tik natūralūs drabužiai


Per karščius medikai pataria riboti fizinį aktyvumą, gyvūnų ir
žmonių nepalikti uždarame automobilyje. Einant į lauką visiems patariama
užsidėti galvos apdangalus, rengtis tik natūralios medžiagos drabužiais, atviras
kūno vietas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti tamsintus akinius.


Ypač nuo karščio patariama saugoti mažesnius nei 4 metų amžiaus
vaikus, vyresnius, nutukusius ir ligotus žmones.



Perkaitimo požymiai


Norint išvengti pavojingų gyvybei būklių, gyventojams patariama
atkreipti dėmesį į perkaitimo požymius. Tokiu atveju visų pirma pakyla kūno
temperatūra, oda tampa karšta ir sausa, neprakaituoja, padažnėja ir sustiprėja
pulsas, vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, sąmonės
pritemimas. Vėliau žmogus gali ir visiškai prarasti sąmonę.


Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytojos Astos Razmienės
teigimu, pasireiškus minėtiems požymiams būtina nedelsiant kviesti greitąją
pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną – nukentėjusįjį paguldyti į
pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį.



Pavojingai pakyla temperatūra


Kai kūnas nebegali pats gintis nuo karščio ir žmogus perkaista,
per 10–15 minučių iki 41 laipsnio ir aukščiau pakilusi temperatūra pažeidžia
smegenis, kitus gyvybinius organus.


„Tokiais atvejais nesuteikus pagalbos žmogus netenka sąmonės ir
gali mirti“, – teigė A.Razmienė.


Maksimaliai pakilusi oro temperatūra didina mirtingumą nuo
širdies ir kraujagyslių ligų, psichikos sutrikimų. „Pastarųjų varginami žmonės,
ypač geriantys antidepresantus, kitus vaistus, taip pat yra labai jautrūs
karščiui, kuris veikia smegenis“, – atkreipė dėmesį gydytoja.



Netinka alkoholis



Kartais perkaitus prasideda raumenų traukuliai. Tuomet būtina
prižiūrėti, kad žmogus nesusižeistų. Tokiu atveju svarbu ligoniui nieko nedėti į
burną, neduoti gerti jokių skysčių.


„Per karščius reikėtų daug gerti, tik ne alkoholinių gėrimų ar
skysčių, turinčių kofeino, cukraus, nes jie iš organizmo išstumia skysčius“, –
pabrėžė visuomenės sveikatos specialistė. Taip pat nerekomenduojami labai šalti
gėrimai, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus.


Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas,
kiek ir ko gerti, derėtų pasitarti su medikais.



Pataria vėsintis drungnu dušu


Labai karštomis dienomis specialistai pataria kūną vėsinti
drungnu dušu, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose.


Jei labai karšta namuose, verčiau vykti į viešąsias vietas –
prekybos centrus, bibliotekas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
Mechaniniai ventiliatoriai efektyviai vėsina tik tuomet, jei oro temperatūra ne
aukštesnė kaip 32 laipsniai.


„DELFI” INF.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto