Patvirtino tvarką
Panevėžio politikai nutarė, kad mažiausios investicijos į vieno
išsinuomoto hektaro plotą turės būti du milijonai litų, o kiekviename hektare
būtų sukurta ne mažiau kaip penkios darbo vietos, kurios būtų išlaikytos ne
mažiau kaip trejus metus.
„Tvarka reikalinga tam, kad ketinantieji investuoti aiškiai
žinotų, ko iš jų bus reikalaujama, kokie dokumentai reikalingi, kokios žemės
nuomos sąlygos. Tvarka svarbi ir tam, kad būtų apginti Panevėžio bendruomenės
interesai, kad investicijos, ateinančios į pramonės parką, būtų stabilios,
nebūtų vienkartinės ir sukurtų darbo vietas panevėžiečiams bei regiono
gyventojams“, – priimtą politikų nutarimą komentavo Panevėžio vicemerė Gema
Umbrasienė.
Reikalavimai – darbo vietos
Naująja tvarką G.Umbrasienė vadina svarbia, nes iki šiol
Savivaldybė potencialius investuotojus į Panevėžį kvietė atvykti remdamasi tik
pramonės parko investiciniu planu ir susitarimais su Ūkio ministerija. Dabar
priimta tvarka taps realiu pagrindu derybose.
„Labai svarbios bendros tvarkos aprašo nuostatos, nes kalbama
apie minimalius reikalavimus investuotojams. Laikotarpis yra toks, kad
investuotojai nesiveržia, ir beveik visi pastaraisiais metais sukurti pramonės
parkai ar plynieji laukai yra arba tušti, arba pustušti. Labai ilgai darbo
grupėje buvo diskutuojama, kaip minimalių reikalavimų nedidinti, bet jų labai ir
nesumažinti, kad bendruomenė patirtų naudą iš investicijų“, – teigė
G.Umbrasienė.
Vicemerė mano, kad nedideli reikalavimai darbo vietoms yra
sukurti tam, kad į miestą pavyktų pritraukti ne tik tradicinių verslo sričių
verslininkus, bet ir aukštųjų technologijų įmones, kuriose paprastai darbuotojų
nebūna daug.
„Kai kuriems gali pasirodyti, kad darbo vietų per mažai, tačiau
nustatydami minimalius reikalavimus norėjome palikti laisvas rankas
investuotojams ateiti iš visų verslo šakų, taip pat tų, kuriose pasiektos
aukščiausios technologijos. Žinome, kad aukščiausios technologijos sukuria
nedaug darbo vietų, bet jos kitaip sukuria pridėtinę vertę ir kitaip sugeneruoja
mokesčius į valstybės ir savivaldybių biudžetus“, – pasakojo G.Umbrasienė.
Politikė tikino, jog minimalūs reikalavimai neužkirs kelio į
pramonės parką investuoti tradicinių šakų atstovams.
Turi būti judrūs
„Priimdami tvarkos aprašą, aiškinomės, kokia situacija kituose
Lietuvos pramoniniuose parkuose. Norėjome būti konkurentabilūs, kai kuriuose
parkuose minimalios investicijos yra didesnės. Jeigu kritinis laikotarpis tęsis
ir pasirodys, kad investicijos – per didelės, Taryba bet kada galės jas
pakoreguoti. Kol kas mūsų prioritetas yra darbo vietos“, – apie galimus tvarkos
pakeitimus ateityje paaiškino vicemerė.
G.Umbrasienė pramoninio parko pristatymą galimiems
investuotojams sieja su Europos Sąjungos finansuojamu ir dabar rengiamu
rinkodariniu Savivaldybės veiksmų paketu, kuris jau nuo rudens padėtų jį
pristatyti ir išreklamuoti, tačiau patiems neieškant investuotojų sėkmės tikėtis
neverta.
„Mums reikia ieškoti ir kviesti, o ne laukti pasiūlymų. Jei
pasirinksime laukimo kelią, tai parkas bus miręs iki tol, kol ekonomika
patikimai atsigaus ir verslininkai pradės blaškytis po pasaulį ieškodami, kur
įsikurti. Šiuo metu įmonės bando išgyventi ir apie investicinius planus galvoja
atsargiai. Mes turime juos susirasti ir įrodyti, kad investuoti pas mus yra
geriausia. Taigi turime būti judrūs“, – teigė G.Umbrasienė.
Naujas investuotojas?
Galimybėmis investuoti Panevėžio pramoniniame parke žiemą yra
domėjęsi investuotojai iš Didžiosios Britanijos, bendrovė „Centricomp PLC“. Jos
planuose – mažųjų turbininių generatorių gamyklos statyba. Britai už
investicijas Lietuvoje prašo valstybės paramos, tačiau Vyriausybės atstovai yra
suabejoję, ar nedidelė bendrovė pajėgtų įgyvendinti projektą. Apie investuotojų
ketinimus jau kurį laiką nebekalbama ir Panevėžyje.
„Didžiosios Britanijos investuotojų apsisprendimas priklauso ne
nuo pramoninio parko sąlygų. Jų atėjimas į Lietuvą sustojęs neišsprendus jų
investavimo klausimo“, – komentavo G.Umbrasienė.
Vicemerė teigia, kad, be britų, vyksta dar vienos derybos – su
Norvegijos investuotojais, viena tekstilės kompanija. Pastaroji planuoja
įsikurti 6 hektarų pramoninio parko plote ir iš Baltarusijos perkelti gamybą bei
įsteigti apie 100 darbo vietų. Taip pat įkurti logistikos bazę.
„Jeigu jie stato logistikos bazę, gali būti, kad ir nori viską
sutelkti vienoje vietoje“, – pažymėjo G.Umbrasienė.
Iki liepos vidurio investuotojai yra pažadėję apsispręsti, ar
renkasi Panevėžio pramoninį parką. Jei atsakymas būtų teigiamas, prasidėtų
priėmimo ir registravimo procedūros.
Aliumininių profilių fabrikui prieš metus vietos ieškojo ir
34,5 mln. litų investicijas planavo italų konsorciumas „US Aviation Technology
LLD“, tačiau apsižvalgę Panevėžyje ir Alytuje verslininkai iš Italijos
investuoti nesiryžo.
Mantas TOMKŪNAS
M. Norvaišo nuotr. NESUDOMINO. Į kuriamą
Panevėžio pramonės parką dairėsi jau kelios užsienio bendrovės, tačiau kol kas
nė viena investuoti dar nesiryžo.
