Gausa
Pirmą vasaros mėnesį surenkama daugiausia žolelių. Skinami
asiūkliai, aviečių lapai, žemuogių ir mėlynių lapai su uogomis, barkūnai,
baltašaknės, takažolės, dilgėlės, notrelės. Reikėtų prisiskinti raugerškių lapų,
jie valo inkstus.
Bene populiariausios iš visų žolių yra tramažolės. Jos gydo
slogą, malšina gerklės ir dantų skausmus.
Galima prisiskinti juodalksnio, alksnio, baltalksnio lapų –
puiki priemonė nuo karščiavimo. Nuo peršalimo puikus vaistas – šaltalankio
lapai, jų nuoviras naikina pleiskanas, stiprina plaukus. Nuo kosulio gelbsti
šeivamedžio žiedai. Jie taip pat gydo šlapimo takų uždegimą.
Jau renkami medetkų žiedai, nors skinti galima visą vasarą.
Renkamos melisos, mėtos. Jų kvapios arbatos suteiks ramybę niūriais žiemos
vakarais. Žydi rugiagėlės ir ramunėlės, tačiau chemikalais nupurkštuose javų
laukuose jų rinkti negalima. Kvapiais žiedais pasipuošė liepos, bet jų žiedų
mieste bei šalikelėse rinkti nedera, reikia važiuoti į kaimą.
Moterys turėtų prisirinkti gervuogių žiedų, jie praverčia
klimakso metu, reguliuoja karščio bangas. Skinamos nakvišos, jos reguliuoja
moterų ir vyrų lytinių hormonų veiklą. Moterys savo vyrams turėtų pririnkti
skleistenių, ši žolė gydo prostatos ligas.
Vaikams ir suaugusiesiems
Nepamirškite prisirinkti gysločių lapų. Jie gydo žaizdeles, o
arbatos tinka gastritui gydyti, gerina skrandžio sulčių išsiskyrimą esant mažam
rūgštingumui. Taip pat gysločių dedama į arbatų mišinius nuo bronchito, kosulio.
Alergijai, odos ligoms gydyti dera nepamiršti dirvinių
našlaičių ir lakišių. Sergantiesiems egzema, odos bėrimais šis augalas gali
padėti. Jo dedama į mišinius nuo alerginės bronchinės astmos. Birželį pražydę
lakišiai renkami iki rudens. Lakišiai tinka net kūdikiams, kurie serga alergija.
Alergiškus vaikus galima maudyti jų nuovire, girdyti arbatėle.
Norintiesiems pagerinti atmintį, kraujotaką derėtų prisirinkti
lazdynų lapų. Tuomet nereikės vaistinėje palikti gražios sumelės už ginkmedžio
preparatus.
Ravint daržą žliūgių nereikia išmesti, jos – puikus vaistas
kraujospūdžiui mažinti.
Norintieji numesti svorio vietoj šlykščių piliulių gali gerti
vaistinių veronikų arbatą, ji gerina medžiagų apykaitą.
Pasirodo, juodųjų serbentų lapai ne tik mažina temperatūra, bet
ir gali pagelbėti kenčiantiesiems nuo osteoporozės – patartina maudytis jų
nuoviro voniose.
Nereikia pamiršti prisirinkti juozažolių, čiobrelių,
kraujažolių, taip pat kiečių. Paprastieji kiečiai gerina apetitą ir virškinimą,
kartusis – gydo virškinamojo trakto ligas.
Kur rinkti
Vaistažolių negalima rinkti miestuose ar kitose užterštose
vietovėse, augančių greta didelių pasėlių laukų, nes jie būna purškiami
įvairiais chemikalais. Vaistinius augalus, ypač žoles, rinkti reikia toli nuo
pramonės įmonių, kelių.
Neverta vaistažolių rinkti parkuose, kitose poilsio vietose.
Paprastai jos neturi gydomojo poveikio, nes kaupia pramonės ir buitines
atliekas.
Geriausia žoleles rinkti laukuose, pievose, kur retai vaikšto
žmonės. Vaistiniai augalai, surinkti tikrame miške, pasižymi unikaliomis
gydomosiomis savybėmis. Pačios geriausios vaistažolės surenkamos priekalnėse ir
kalnų aikštelėse, kur dirvožemis turtingas mineralų, oras itin grynas ir
švarus.
Rinkimo laikas
Antžeminė augalo dalis (žolė) renkama nukritus rasai, saulėtą
dieną. Geriausias laikas rinkti žolę – prieš augalo žydėjimą ar jo pradžioje,
šaknis – rudenį ar pavasarį, žievę – anksti pavasarį, kol neišsiskleidę
pumpurai, lapus – prieš žydėjimą ir augalams žydint, pumpurus – kol
neišsiskleidę, žiedus – žydėjimo pradžioje. Sėklas ir vaisius – kai visiškai
sunoksta.
Šviežios žaliavos laikymas
Vaistinė augalinė žaliava surinkta išrūšiuojama į atskirus
indus. Būtina stebėti, kad augalai ir jų dalys nebūtų suspausti, induose jų
negalima laikyti ilgiau nei tris keturias valandas (kartais vieną ar dvi), nes
jie susiguli, sušyla, genda. Nepamirškite, kad pažeidus rinkimo taisykles
prastėja žaliavos kokybė ir gydomosios savybės. Ilgai nedelsus vaistažoles
reikia išdžiovinti.
Kaip džiovinti
Džiovinimas – specifinis konservavimo būdas. Pašalinus vandenį
susilpnėja fermentų veikla ir išsaugomos augalo gydomosios savybės. Prieš
džiovinant vaistažoles reikia perrinkti. Išmetamos netinkamos džiovinti augalų
dalys. Tai būtina, nes gedimo procesas gali išplisti.
Lapams, žiedams, stiebams džiovinti geriausiai tinka šilti,
saulėti, bet nekaršti orai. Nedidelis vėjelis tik padės greičiau išdžiovinti
žaliavą. Džiovinama iš karto surinkus, tam vietą reikia paruošti iš anksto. Tai
gali būti medžio pavėsis, taip pat idealiai tinka palėpė. Svarbu, kad būtų
švaru, šilta, pakankamai šviežio oro.
Antžeminės augalo dalys kruopščiai išklojamos ant švaraus,
natūralaus pluošto audinio. Galima naudoti švarų popierių, brezentą. Klojama 1–2
cm sluoksniu. Lapai klojami 2–3 sluoksniais, dideli ir mėsingi – vienu
sluoksniu.
Negalima skubėti ir augalus išdžiovinti per vieną dieną. Tai
turi trukti 2–3 dienas.
Pumpurams džiovinti reikia šaltų, sausų orų, kad
neišsiskleistų. Jie klojami 3–4 cm sluoksniu.
Šakniastiebius ir šaknis galima džiovinti tiesioginiuose saulės
spinduliuose. Nuvalomos žemės, šaknys nuplaunamos. Stambias šaknis galima
pjaustyti. Jas džiovinti galima ir orkaitėje.
Sėklos, turinčios nedaug drėgmės, džiovinamos atvirame ore ar
džiovinimo spintoje. Krapų, kmynų, pankolių sėklos renkamos su stiebais.
Vaisiai neturi būti visiškai sunokę. Sultingi vaisiai, tokie
kaip avietės, žemuogės, serbentai, perrenkami. Aviečių plauti negalima,
išdėliokite ant popieriaus lapų. Nešvarius serbentus, žemuoges nuplaukite. Iš
pradžių sultingos uogos džiovinamos saulėje, vėliau – orkaitėje. Temperatūra
palaipsniui didinama iki 70–80 laipsnių.
Savybės
Vaistinių augalų džiovinimo procesas ilgas, reikalaujantis
kantrybės ir daug dėmesio. Džiovinant vaistažoles reikia 2–3 kartus supurtyti,
kartais apversti. Tai reikalinga tam, kad jos gerai išdžiūtų. Taisyklingai
džiovinamos vaistažolės išsaugo savo tikrąją spalvą. Gerai ir tinkamai
išdžiovintos šaknys, šakniastiebiai laužiami nelinksta, jie lūžta. Lapai,
žiedai, žolė juos trinant tarp pirštų virsta milteliais. Uogos ir pumpurai
spaudžiami delne nelimpa prie pirštų, lieka birūs.
Parengė A. Kaminskienė
