Nejudrumo būklė
Kraujagyslėms kenkia ilgas sėdėjimas automobilyje, ir ne vien
per tolimas keliones, bet ir transporto grūstis. Dar pavojingesni – ilgi
skrydžiai lėktuvu.
Oro uostų darbuotojai galėtų pateikti nemažai pavyzdžių, kai
vos išlipęs iš lėktuvo iš pažiūros sveikas žmogus staiga krisdavo negyvas.
Daugelis tyrimų įrodė, kad mįslingų oro lainerių keleivių mirčių priežastis –
ilgai sėdint susidarę trombai, užkimšę dideles venas. Statistikos duomenimis,
kiekvieną valandą pasaulio oro uostuose dėl to su gyvenimu atsisveikina vienas
žmogus.
Norint išvengti trombų susidarymo dėl nejudrumo būklės
keliaujant lėktuvu reikėtų kas valandą atsikelti iš vietos ir truputį
pasivaikščioti. Važiuojant automobiliu taip pat kartkartėmis reikia, jei tik
įmanoma, sustoti ir išlipus iš mašinos nužingsniuoti nors keliasdešimt metrų.
Kelionės metu važiuojantieji automobiliu, žinoma, tik ne
vairuotojas, arba skrendantieji lėktuvu gali bent kas pusvalandį šiek tiek
palaikyti kojas pakeltas nuo grindų, kad venose neužsistovėtų kraujas.
Susirengus į kelionę reikia pasirūpinti tinkama apranga – kad
ilgai sėdint kraujas galėtų laisvai tekėti kraujagyslėmis, drabužiai neturi būti
aptempti, kojinių viršutinė dalis negali veržti kojų, patartina neavėti batelių
aukštesniais nei 6 cm kulniukais.
Profesinis faktorius
Į venų trombozės rizikos grupę be išlygų galima įtraukti
stovimo darbo atstovus: virėjus, padavėjus, kirpėjus, chirurgus ir kt.
Dėl vertikalios kūno padėties krūvis, tenkantis kraujagyslėms,
padidėja dvigubai, venų sienelės suplonėja, jų tonusas silpnėja. Kraujo
sąstovis, galintis baigtis gyvybei grėsminga tromboze, vargina ir biurų
darbuotojus, kompiuterininkus, sekretores.
Kai darbas susijęs su ilgu stovėjimu arba sėdėjimu, būtina kas
40–50 minučių šiek tiek pavaikščioti.
Pasitaikius progai patartina stovint pasūpuoti – perkelti kūno
svorį nuo kulnų ant pirštų ir atvirkščiai, pasukioti į visas puses pėdas. Labai
naudinga dažniau lipti laiptais.
Priežastis – hormonai
Dailiosios lyties atstovės 5–6 kartus labiau nei vyrai
rizikuoja, kad venose susidarys trombai, ypač vartojančiosios oralinius
kontraceptikus (dėl juose esančių estrogenų labai padidėja kraujo krešumas) ir
nėščiosios – dėl kai kurių hormonų paspartėjusios gamybos ir todėl, kad
didėjanti gimda spaudžia apatinę tuščiąją veną ir didžiosiose kojų kraujagyslėse
užsistovi kraujas.
Norint išvengti nepageidaujamo nėštumo nereikėtų ilgą laiką
vartoti vien hormoninių kontracepcijos priemonių. Dėl jų alternatyvos reikėtų
pasitarti su ginekologu ir jis galbūt pasiūlys rinktis mechanines (gimdos
spiralė, prezervatyvas) arba chemines apsaugos priemones.
Nėščiosios, ypač tos, kurias ima varginti problemos dėl kojų,
turėtų bintuotis blauzdas elastiniais bintais arba, dar geriau, mūvėti
specialias kompresines pėdkelnes. Jos ypač padidina patinusių kojų raumenų
tonusą.
Trombozės profilaktikos tikslu besilaukiančiosios kūdikio
turėtų gulėti taip, kad kojos būtų šiek tiek aukščiau.
Rizika po operacijų
Vis dėlto didžiausia komplikacijos rizika kyla po operacijų –
tada būna daugiau kaip 25 proc. giliųjų venų trombozių ir mirtimi pasibaigiančių
tromboembolijų (kai krešulys, nešamas kraujo tėkmės, užkemša kraujagyslę)
atvejų.
Tragiška baigtis dėl kraujagyslės užsikimšimo krešuliais
dažniausiai ištinka besigydančiuosius ligoninių onkologijos ir traumatologijos
skyriuose, nes juose skiriamas lovos režimas trunka gana ilgai.
Kituose chirurgijos skyriuose gydomiems pacientams rizika mirti
nuo trombozės yra mažesnė net 2–3 kartus.
Išvengti tragedijos (didžiausia tikimybė yra kelias savaites po
operacijos) dėl užsikimšusių venų medikai stengiasi įvairiais būdais:
trumpindami gulimą režimą (ligoniai kartais net būna nepatenkinti ir stebisi,
kad yra skatinami atsikelti net po sudėtingiausių chirurginių intervencijų vos
ne kitą dieną), tvarstydami operuotojo kojas elastiniais bintais, masažuodami,
taip pat skirdami gerti medikamentų, skystinančių kraują.
Rūpintis, kad kraujo krešėjimas būtų normalus, ypač turėtų
sergantieji ateroskleroze, širdies nepakankamumu ir tie, kurių sutrikusi smegenų
kraujotaka.
Šie ligoniai turėtų nesivaržyti ir paprašyti gydytojų imtis
visų įmanomų priemonių užkirsti kelią trombams susidaryti.
Sulėtėjęs metabolizmas
Nustatyta, kad venos krešuliais dažniau užsikemša nutukusiems
žmonėms, o tiems iš jų, kam pripažintas 3–4 laipsnio nutukimas, jei jiems
daugiau kaip 40 metų, trombozės rizika padidėja 5 kartus, palyginti su normalaus
svorio asmenimis.
Taigi pernelyg apkūnūs žmonės, siekdami išvengti pavojingų venų
ligų, kaip, beje, ir daugelio kitų, turėtų pakeisti savo mitybos įpročius:
sumažinti riebaus, rafinuoto maisto vartojimą ir daugiau valgyti produktų,
turtingų ląstelienos, daržovių ir vaisių.
Figos, ananasai, šaltalankių uogos, citrinos mažina kraujo
krešumą, be to, padeda išvengti vidurių užkietėjimo, o tai irgi svarbu, nes
labai stengiantis išsituštinti padidėja spaudimas pilvo ertmėje. Reikia daugiau
gerti, per dieną patartina ne mažiau kaip 2 litrus.
Venoms labai naudingas kontrastinis dušas.
Pasimankštinti nepakenks niekam, bet sergantieji venų varikoze,
t. y. poodinių venų išsiplėtimu, turėtų rinktis tas sporto šakas, kur
didžiausias dinaminis krūvis tenka blauzdoms: bėgimą, plaukimą, aerobiką,
važinėjimą dviračiu. Ir, žinoma, kuo daugiau vaikščioti.
Fiksuotieji ir migruojantieji
Dažniausiai krešulių būna užkemšamos blauzdų venos, bet
pavojingiausi – susidarantieji stambiosiose venose: šlaunų, klubų, pakinklių.
Kuo didesnis trombas, tuo didesnė jo padaroma žala. Laimei, ne
kiekvienas trombas sukelia pavojų gyvybei. Vadinamieji fiksuotieji, susidarę
kraujagyslėje, ten ir pasilieka. Bet nepataisoma nelaimė gali atsitikti, kai
nevienalytės struktūros nepakankamai prie venos sienelės prisitvirtinęs trombas
dėl menkiausio postūmio atitrūksta ir kraujo srauto nuneštas į plaučių arteriją
ją užkemša (tokius trombus gydytojai vadina laisvaisiais, arba
migruojančiaisiais).
Tokia būklė – tromboembolija – sukelia deguonies badą ir
širdies nepakankamumą. Užsikimšus stambiai plaučių arterijai dažniausiai žmogaus
išgelbėti nebepavyksta.
Diagnozuoja angiologas
Priklausant trombozės rizikos grupei ar kilus įtarimų reikėtų
atidžiau pasitikrinti sveikatą. Šeimos gydytojo kompetencijos nustatyti
pavojingą venų ligą nepakanka, todėl jis pacientą turėtų nusiųsti pas angiologą.
Šis specialistas, pirmiausia apžiūrėjęs ligonį ir išklausęs,
kokie simptomai kelia nerimą, skiria specialius veninės kraujotakos ir venų
būklės tyrimus. Vieni iš informatyviausių – „Doppler“ ultragarsinis tyrimas ir
galūnių arteriografija. Kartais dar atliekamas ir kompiuterinės tomografijos
arba magnetinio rezonanso tyrimas. Taip pat atliekamas kraujo krešumo
testas.
Beje, neseniai tradicinius trombozės diagnostikos metodus
papildė dar vienas. Olandų mokslininkai atrado, kad esant šios ligos požymių
apie tikimybę susirgti galima sužinoti ištyrus šlapimą – jame baltymų kiekis
būna padidėjęs.
Pagrindiniai požymiai
Kartais dėl nemalonių pojūčių kojose kaltė suverčiama
nuovargiui, mineralinių medžiagų trūkumui, vasaros karščiams ir pan.
Vis dėlto reikėtų turėti omenyje, kad dažnai ir ilgesnį laiką
jaučiamas nepatogumas stovint, einant ar net gulint gali rodyti beprasidedančią
trombozę.
Beveik kas antras sergantysis giliųjų venų tromboze jokių
požymių nejaučia, bet tie, kurie gali įtarti sergantys šia pavojinga liga,
turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją. Nerimą turėtų kelti šie simptomai:
l kojų skausmas, sustiprėjantis einant arba stovint ir beveik
nejuntamas, kai gulima kiek pakeltomis apatinėmis galūnėmis;
l kojų sunkumas, greitas nuovargis;
l blauzdų ir pėdų patinimas;
l karščio pojūtis kojose;
l naktinis mėšlungis;
l skaudamos vietos odos melsvas atspalvis;
l kartais trombai susidaro rankų, kaklo kraujagyslėse, tada tos
vietos patinsta, būna skausmingos.
Parengė A.Gotautaitė
